2011 m. sausio 25 d., antradienis

D ir M....


Reikia draugą turėti, būtinai reik turėti...arba meilė tikra, meilė rūpestinga, meilė nesididžiuoja , ji neišpuiksta....
Variklis -  todėl tikiu, kad dėl Draugystės ir Meilės sukasi pasaulis....žmonės šypsosi, atleidžia, mažiau serga, labiau tiki, ilgiau gyvena....
Draugystė apibūdinama, kaip- žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Draugai taip pat padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant bendrai įveikiamais rimtais sunkumais.
Man draugystė - kai galiu paskambinti naktį, kai nebijau būti pikta, kai galiu kalbėti, kai noriu duoti ir negalvoju, kad privalau gauti atgal, kai turiu jausmą, kad esu ne viena...
Esu tvirtai, už kažkada pasakytus žodžius „jei draugystė tvirta, jos neišskirs asfaltas“, o asfaltas gali būti viskas – laikas, nesutapę interesai, šeima, atstumas....
Mokslininkai teigia, kad Draugystė paprastai laikoma jausmu, ne vien pagal tam tikras taisykles vykstančiu visuomeniniu reiškiniu. Kai kada šis jausmas yra net ir labai gilus, nors ne visada aiškiai išreiškiamas. Draugystė nėra meilė, tačiau draugams būdingas ir labai ribotas fizinis kontaktas (rankos paspaudimas, apkabinimas ir pan). Galimas ir ne toks ribotas kartaisJ
Draugystę kaip reiškinį studijuoja sociologija, antropologija ir net zoologija. Yra labai daug įvairių mokslinių šio reiškinio teorijų. Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų (Biblijoje esama labai teigiamų Kristaus pasisakymų).
D neatsiejama nuo M...., juk sakoma „myliu tave mano drauge“ arba „noriu būti ne tik tavo mylimuoju, noriu būti draugu“
Ech meilė...tikrai ech.. Čia tie patys drugeliai, tam tikroje stadijoje, čia ir ryšys ir pagarba ...ir dar daug, kas tikra, tvirta, kas amžina tiesa...
Meilė apibūdinama taip- žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija“, intymumas, galėjimas pasiaukoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.)
Meile gali būti vadinama būsena, jausmas, emocijos, elgesys, mintys, suvokimas ir požiūris. Meilė yra viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų.
Yra meilės rūšys, tačiau meile dažniausiai suprantami ypatingi vyro ir moters santykiai.
Meilės yra dvi sudėtinės dalys - biologinė ir dvasinė. Tam tikroje pirmykštės žmonių bendruomenės stadijoje tokios meilės, kaip mes šiandien suprantame, nebuvo. Vyro ir moters santykiai ribojosi tik lytiniu potraukiu ir jo patenkinimu. Ilgainiui visuomenė pradėjo reguliuoti savo narių lytinius  santykius. Lytinio potraukio patenkinimą pradedama vis labiau riboti. Atsiranda pirmosios dorovės normos, reguliuojančios lyčių tarpusavio santykius. Juose atsiranda naujas bruožas - sąmoningas partnerio rinkimasis ir asmeniškas prisirišimas prie jo. Meilė tarp visų žmonijos kultūrinių vertybių užima nepaprastai svarbią vietą. Kiekvienam žmogui būtini kontaktai su kitais žmonėmis. Aukščiausia tokių kontaktų forma yra meilė. Todėl žmogus yra ne tik protaujanti, ne tik dirbanti, bet ir mylinti būtybė.
Taigi tikra meilė pasiekiama ir išsaugoma tik turint tvirtą charakterį, stiprius dorovinius pamatus. Meilė tai dar ir mokslas - Meilės sąvoka daugiausiai yra analizuota filosofijoje ir religijose, dabartiniai tyrinėjimai vyksta psichologijoje, biologijoje, antropologijoje, neuromoksluose, koncentruodamiesi daugiausiai į meilės prigimtį bei funkcijas.
Biologiniai sekso modeliai vertina meilę kaip vieną žinduolių varomąją jėgą, panašiai kaip alkį arba troškulį.
Psichologijoje meilė apibrėžiama kaip pažinimo ir socialinis fenomenas. Robert Sternberg suformuluota „Trikampė meilės teorija“ teigia, kad meilę sudaro trys skirtingos dalys – artumas (draugystė), įsipareigojimas (tikėjimasis, kad ryšys tęsis) ir aistra (potraukis). Neuromoksluose tyrimai parodė, kad tuo metu, kai žmogus jaučia meilę, jo smegenyse randama tam tikrų (būdingų) cheminių medžiagų– testosterono estrogeno, dopamino, norepinefrino, serotonino, oksitocino, vazopresino. Pavyzdžiui, hormonų testosterono ir estrogeno padaugėja aistros fazėse, oksitocinas ir vasopresinas siejamas su tvirtais ir ilgalaikiais santykiais.
Va tokia Ji- aiškinama visaip, aprašoma daugelio, ir priverčianti suktis pasaulį....
Lenkiuosi gyvenimui , likimui ir pačiai sau už sugebėjimą atrasti draugystę, ją turėti, brandinti...tikiu ir meile, ji šalia, ji visur, ji nesididžiuoja, ji mus ruošia atėjimui (čia jai apie meilę, po kurios atsiranda šeimaJ).
Linkiu draugauti ir mylėti, nes tada namuose kvepia sausainiais, skamba juokas, arbata raminami nervai, gaunamas sms , jog visada kažkas bus šalia tavęs, svaiginamasi miesteJ, nebijoma prašyti, verkti, juoktis, apkalbėti, lankomos vietos, kurios ne visada tos vietos, daromos išlygos, kai kažkas nevalgo mėsosJ, apkabinama, mokoma, patariama,  einama į medžioklę, padrąsinama, tada labai daug tolerancijos, tada lengviau kvėpuoti....
Įkvėpkit, apkabinkit, pasidalinkit meile.... ir tada   pamatysit, kas bus ;)

L.


3 komentarai: