Sapnavau, kaip jis Tau spyrė į veidą ir po to norėjo supjaustyt tavo automobilio padangas“-taip ryte su manim pasisveikino mano draugė, ačiū dievui tai buvo tik sapnas, toks po savaitgalinio maisto matytJ
Bet būna ir smagių, tokių kaip: sapnavau, kad keliauju, sapnavau, kad jis laikė mane už rankos arba sapnavau kad.....
Sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Sapnai - vienas iš žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, rimtai dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti eksperimentiškai. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti. Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi vadinamojo budriojo miego - REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes.
Žmonės jau nuo senų senovės domėjosi sapnais. Senovės graikai, romėnai ir babiloniečiai teikė didelę reikšmę sapnams, ypač mūšio išvakarėse. Biblijoje, taip pat pilna sapnų aprašymų. XX a. psichoanalitikas Zigmundas Froidas pasakė, kad sapnai - „karališkasis kelias į pasąmonę“, jis domėjosi sapnais, teigė, kad tai simboliais užkoduota informacija ir pats aiškindavo sapnų reikšmę. Šiandieniniai fiziologai ir psichologai sapnų turinį bando susieti su žmogaus asmenine patirtimi. Jų nuomone, sapnuose atsispindi įsisąmoninti ir neįsisąmoninti procesai, turiniu susiję su išorinio pasaulio reiškiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizmo procesais, poreikiais ir pan. Didžiausios įtakos sapnų turiniui turi praeityje įvykę įvykiai, išgyvenimai ir pasąmonėje glūdinti informacija.
Pagalvojus apie sapnus, man mintyse iškarto nuskamba frazė „ten - kur nuneša sapnai“. Kartais taip nesinori nubusti ir net pikta, kai kažkas mus pabudina iš ten kur buvom nukeliavę, kartais būna priešingai ryte labai džiugu, kad gali ištarti „tai buvo tik sapnas“ (na po tokio pav spyrio i veidąJ).
Visada atrodo, kad sapnuose išgyvename atskiras emocijas, atsirandame susimaišiusiose vietose (namai tampa restoranu ir atvirkščiai). Man sapnuose labai ryškus yra baimės jausmas ir būna sunku pabėgti, jai kas vejasi, dar stiprus sapnuose būna nežinojimas , kaip elgtis, ir labai keista kai sapnuose verki, nieko nejauti, bet aš atsikeliu tada užtinusi ir skaudančia galva, kaip sakoma „susigadinusi nuotaika“;).
Šiuo metu egzistuoja dvi teorijos kodėl mes sapnuojame: fiziologinė ir psichologinė.
Fiziologinės teorijos šalininkai teigia, kad mes sapnuojame tam, kad pastoviai būtų dirginamos smegenų ląstelės. Tai turi vykti nuolat, kad užtikrinti normalią smegenų veiklą. Kai nemiegame, smegenis stimuliuoja tai, kas vyksta aplink mus – tai, ką sako draugai, ką rodo televizorius, ką skaitome, tai, ką pastebime kiekvieną sekundę. O kai užmiegame, smegenų jau neveikia išoriniai dirgikliai ir tada galvos smegenys dirba – analizuoja, rūšiuoja, įsimena per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktą informaciją, tuo pačiu koordinuoja viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą.
Psichologinės teorijos šalininkai visą dėmesį teikia emocijoms ir mano, kad sapnai yra tiesiogiai susiję su šių dienų įvykiais ir išgyvenimais. Dažnai jie atspindi tai, kas buvo mūsų mintyse prieš dieną ar kelias dienas. Daugelį sapnų sukelia tai, kas vyksta mūsų pasąmonėje. Kiekvienas žmogus turi atmintį, mąstymą, kurie turi būti kažkaip nuslopinami, kai negalime jais užsiimti, todėl miego metu ir sapnuojame. Taip pat, teigiama, kad žmonės sapnuodami nuslopina savo norus. Pvz., kieno nors nužudymas sapne reiškia, kad norite išsivaduoti nuo kažkieno įtakos arba visiškai nenorite turėti reikalų.
Sapnam yra teorijos, čia jau moksliški dalykai, yra sapnų knygutės, kurios jum paaiškins, ką reiškią sapnuoti braškes, utėles, vandenį ar nėštumą ir tt...
Man patinka sapnuoti, aišku gerus sapnus, tuos kuriuose skraidoma, bučiuojamasi, keliaujama, atrandama...norint tokius sapnuoti, jeigu tikėsime teorijomis, reikia, kuo daugiau gražių emocijų, kol nemiegame, kuo šviesesnio nusiteikimoJ, ir tada nebus spyrių į veidą, nebus noro nuo kažko pabėgti, nebus baimės nukristi nuo skardžio, tada tik spalvoti ir lengvi sapnai...ir kai nubusim nebus sugedusi nuotaika, bus tas pats spalvotas skrydis...
Todėl aš pasakyčiau taip, jei lengva ir geros mintys, kai šviesu, tai kai tamsu nebus jokių baimių...ir tada jau nuneš mus sapnai kur mėlynos gėles ir žalios upės, ir žmonės geri ir sninga meduoliaisJ
L.








