2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

In my dreams..


Sapnavau, kaip jis Tau spyrė į veidą ir po to norėjo supjaustyt tavo automobilio padangas“-taip ryte su manim pasisveikino mano draugė, ačiū dievui tai buvo tik sapnas, toks po savaitgalinio maisto matytJ
Bet būna ir smagių, tokių kaip: sapnavau, kad keliauju, sapnavau, kad jis laikė mane už rankos  arba sapnavau kad.....
Sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Sapnai - vienas iš žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, rimtai dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti eksperimentiškai. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti. Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi vadinamojo budriojo miego - REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes.
Žmonės jau nuo senų senovės domėjosi sapnais. Senovės graikai, romėnai ir babiloniečiai teikė didelę reikšmę sapnams, ypač mūšio išvakarėse. Biblijoje, taip pat pilna sapnų aprašymų. XX a. psichoanalitikas Zigmundas Froidas pasakė, kad sapnai - „karališkasis kelias į pasąmonę“, jis domėjosi sapnais, teigė, kad tai simboliais užkoduota informacija ir pats aiškindavo sapnų reikšmę. Šiandieniniai fiziologai ir psichologai sapnų turinį bando susieti su žmogaus asmenine patirtimi. Jų nuomone, sapnuose atsispindi įsisąmoninti ir neįsisąmoninti procesai, turiniu susiję su išorinio pasaulio reiškiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizmo procesais, poreikiais ir pan. Didžiausios įtakos sapnų turiniui turi praeityje įvykę įvykiai, išgyvenimai ir pasąmonėje glūdinti informacija.
Pagalvojus apie sapnus, man mintyse iškarto nuskamba frazė „ten -  kur nuneša sapnai“. Kartais taip nesinori nubusti ir net pikta, kai kažkas mus pabudina iš ten kur buvom nukeliavę, kartais būna priešingai ryte labai džiugu, kad gali ištarti „tai buvo tik sapnas“ (na po tokio pav spyrio i veidąJ).
Visada atrodo, kad sapnuose išgyvename atskiras emocijas, atsirandame susimaišiusiose vietose (namai tampa restoranu ir atvirkščiai). Man sapnuose labai ryškus yra baimės jausmas ir būna sunku pabėgti, jai kas vejasi, dar stiprus sapnuose būna nežinojimas , kaip elgtis, ir labai keista kai sapnuose verki, nieko nejauti, bet aš atsikeliu tada užtinusi ir skaudančia galva, kaip sakoma „susigadinusi nuotaika“;).
Šiuo metu egzistuoja dvi teorijos kodėl mes sapnuojame: fiziologinė ir psichologinė.
Fiziologinės teorijos šalininkai teigia, kad mes sapnuojame tam, kad pastoviai būtų dirginamos smegenų ląstelės. Tai turi vykti nuolat, kad užtikrinti normalią smegenų veiklą. Kai nemiegame, smegenis stimuliuoja tai, kas vyksta aplink mus – tai, ką sako draugai, ką rodo televizorius, ką skaitome, tai, ką pastebime kiekvieną sekundę. O kai užmiegame, smegenų jau neveikia išoriniai dirgikliai ir tada galvos smegenys dirba – analizuoja, rūšiuoja, įsimena per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktą informaciją, tuo pačiu koordinuoja viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą.
Psichologinės teorijos šalininkai visą dėmesį teikia emocijoms ir mano, kad sapnai yra tiesiogiai susiję su šių dienų įvykiais ir išgyvenimais. Dažnai jie atspindi tai, kas buvo mūsų mintyse prieš dieną ar kelias dienas. Daugelį sapnų sukelia tai, kas vyksta mūsų pasąmonėje. Kiekvienas žmogus turi atmintį, mąstymą, kurie turi būti kažkaip nuslopinami, kai negalime jais užsiimti, todėl miego metu ir sapnuojame. Taip pat, teigiama, kad žmonės sapnuodami nuslopina savo norus. Pvz., kieno nors nužudymas sapne reiškia, kad norite išsivaduoti nuo kažkieno įtakos arba visiškai nenorite turėti reikalų.
Sapnam yra teorijos, čia jau moksliški dalykai, yra sapnų knygutės, kurios jum paaiškins, ką reiškią sapnuoti braškes, utėles, vandenį ar nėštumą ir tt...
Man patinka sapnuoti, aišku gerus sapnus, tuos kuriuose skraidoma, bučiuojamasi, keliaujama, atrandama...norint tokius sapnuoti, jeigu tikėsime teorijomis, reikia, kuo daugiau gražių emocijų, kol nemiegame, kuo šviesesnio nusiteikimoJ, ir tada nebus spyrių į veidą, nebus noro nuo kažko pabėgti, nebus baimės nukristi nuo skardžio, tada tik spalvoti ir lengvi sapnai...ir kai nubusim nebus sugedusi nuotaika,  bus tas pats spalvotas skrydis...
Todėl aš pasakyčiau taip, jei lengva ir geros mintys, kai šviesu, tai kai tamsu nebus jokių baimių...ir tada jau nuneš mus sapnai kur mėlynos gėles ir žalios upės, ir žmonės geri ir sninga meduoliaisJ

L.

2011 m. sausio 28 d., penktadienis

It is Friday, I am in love..

Kaip gerai, kaip gerai, kad yra penktadieniai....Sako nėra blogo oro, yra bloga apranga, tačiau išties savaitės diena penktadienis yra geriau už sekmadienį ir geriau už pirmadienį ir apskritai yra labai geraiJ
Penktadienis dažniausiai turi  asociacijas – reikės kažką veikti mieste po darbo, laukia 300 km kelias link jūros, džinsų diena, apie 14 val jau galima panirti į delfi ir kitus portalus, galima eiti miegoti, kada norisi, atsiras dar viena Grey serija, bus šeštadienis su kava lovoje arba pusryčiais mieste...
Bendrai penktadienis yra savaitės diena tarp ketvirtadienio ir šeštadienio.
Daugumoje šalių, kuriose darbo savaitė turi penkias dienas, penktadienis yra paskutinė darbo diena ir savaitgalio atsipalaidavimo pradžia.
Krikščionys per Adventą (apytiksliai keturias savaites iki Kalėdų) ir per Gavėnią (nuo Užgavėnių iki Velykų), pasninkauja. Islamo šalyse penktadienis yra šventoji diena. Judaizme (žydų tikėjime) šabas (šventa diena) prasideda nuo penktadienio saulėlydžio ir tęsiasi iki saulėlydžio šeštadienį
Jei mėnesio 13 diena yra penktadienis, tai ši diena laikoma nesėkmių diena. Žmonės, kurie tiki prietarais, šią dieną vengia kur nors eiti, saugosi nesėkmių. Ypač nesėkminga diena laikoma sausio 13-osios dienos penktadienis. Terminą „penktadienis“ sukūrė kalbininkas Jonas Jablonskis.
Tokia trumpa penktadienio istorija, ir nieko čia daug apie jį nepapasakosi....tiesiog penktadienis yra penktadienis... nuotaika ir emocijos dėliojasi kitaip....
Penktadienis pilna ūžesio visur, penktadienį pietaujame ilgiau, būname penktadieniais ir be jėgų, nes prieš tai buvo pirmadienis ir antradienis ir tt..., bet aš už penktadienius 13 ar paprastus, siautulingus ir namuose su filmais, už savo susikurtus penktadienius...dar sakoma, kad penktadieniais įsimylimaJ , tai ko DAR reikia???....
tai gi linksmai: http://www.youtube.com/watch?v=wa2nLEhUcZ0

L.

2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienis

Didysis kirtis...


Man labai patinka Ričardas  Berankis ir ne  dėl to, kad jis jau Lietuvos geltonosios spaudos tituluojamas „svajonių jaunikiu“ (patrauklumo Aš neneigsiu) , o dėl to, kad jis duoda iš peties. 21 metų jaunuolis, bent jau pagal turėtus duomenis  ATP reitinge yra 95, nieko sau, net saldu, kai pagalvoji ir nors pas mus valdo krepšinis, Ričardas sparčiai supažindina Lietuvą su sporto šaka vadinama- tenisu.
Tenisas, ir iškart man kylančios asociacijos – aristokratai, prabanga, trumpi sijonai, A. Kurnikova ir E.Iglesias, Nadalis, sesės Wiliams, žalia spalva ir aišku Ričardas B. J
O jei iš tiesų tai - Tenisas, lauko tenisas – labai seniai egzistuojantis rakečių sportas. Jį žaidžia 2 arba 4 žaidėjai. Tikslas yra rakečių pagalba pasiųsti kamuoliuką į priešininko pusę taip, kad tas negalėtų jo atmušti. Pagrindiniai tenise yra Didžiojo kirčio turnyrai.
Pasirodo tenisas, turi ir savo istoriją - Graikijoje tai buvo gimnastikos žaidimas. Kamuoliukai buvo odiniai, prikimšti vilnų, plaukų, plunksnų ar smėlio. Retkarčiais pasitaikydavo ir pripučiamų kamuoliukų. Jie buvo atmušinėjami delnu.
Raketė atsirado tik XV a. 1427 m., kai į Paryžių, atvyko 28-erių metų moteris (žinomas tik vardas – Margo), puikiai mokėjusi mušti ir atmušti kamuoliukus. Ji žaidė ne pliku ar oda aptemptu delnu, o medine rakete, aptraukta pergamentu. XVIII a. raketė įgavo dabartinę formą – 18 išilginių ir 33 skersines stygas.
Tenisas žaidžiamas stačiakampiame korte, kurios paviršius yra lygus, dažniausiai tai būna žolės, grunto arba kietas paviršius, kaip asfaltas arba betonas.
Kalbant apie geriausius pasaulio tenisininkus, būtų galima išskirti: Roger Federer, Rafael Nadal, Andy Murray, Andy Roddick, Justine Henin, Steffi Graf, Serena Williams, Venus Williams, Martina Hingis, Marija Šarapova ir tt.
Taip apie tenisą iš šaltinių, o man tenisas visada atrodo prabangiai, saulėje nušviesti ar žiemą Nidoje prie Saulės Kupolo apsnigti kortai visada sukelia mintis, norėčiau išmokti, norėčiau pabandyti.....dar nepavyko, bet blogą pradėjau rašyti irgi tik 2011......Kadangi labai svarbu sužinoti, žinau, kad draugė Ligita domisi, bando, žaidžia ir net nusipirko naują labai svarbų teniso atributą -trumpą sijonėlįJ, taigi apie tenisą bus galima sužinoti iš patirtiesJ
Dar tenisas, man kvepia pavasariu, kai bent jau Sereikiškių parke atšilus oram gali girdėt ir matyt kamuoliuko skridimą.
Iki pavasario nedaug, gal verta išmokti paskraidint kamuoliuką J

L

2011 m. sausio 25 d., antradienis

D ir M....


Reikia draugą turėti, būtinai reik turėti...arba meilė tikra, meilė rūpestinga, meilė nesididžiuoja , ji neišpuiksta....
Variklis -  todėl tikiu, kad dėl Draugystės ir Meilės sukasi pasaulis....žmonės šypsosi, atleidžia, mažiau serga, labiau tiki, ilgiau gyvena....
Draugystė apibūdinama, kaip- žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Draugai taip pat padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant bendrai įveikiamais rimtais sunkumais.
Man draugystė - kai galiu paskambinti naktį, kai nebijau būti pikta, kai galiu kalbėti, kai noriu duoti ir negalvoju, kad privalau gauti atgal, kai turiu jausmą, kad esu ne viena...
Esu tvirtai, už kažkada pasakytus žodžius „jei draugystė tvirta, jos neišskirs asfaltas“, o asfaltas gali būti viskas – laikas, nesutapę interesai, šeima, atstumas....
Mokslininkai teigia, kad Draugystė paprastai laikoma jausmu, ne vien pagal tam tikras taisykles vykstančiu visuomeniniu reiškiniu. Kai kada šis jausmas yra net ir labai gilus, nors ne visada aiškiai išreiškiamas. Draugystė nėra meilė, tačiau draugams būdingas ir labai ribotas fizinis kontaktas (rankos paspaudimas, apkabinimas ir pan). Galimas ir ne toks ribotas kartaisJ
Draugystę kaip reiškinį studijuoja sociologija, antropologija ir net zoologija. Yra labai daug įvairių mokslinių šio reiškinio teorijų. Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų (Biblijoje esama labai teigiamų Kristaus pasisakymų).
D neatsiejama nuo M...., juk sakoma „myliu tave mano drauge“ arba „noriu būti ne tik tavo mylimuoju, noriu būti draugu“
Ech meilė...tikrai ech.. Čia tie patys drugeliai, tam tikroje stadijoje, čia ir ryšys ir pagarba ...ir dar daug, kas tikra, tvirta, kas amžina tiesa...
Meilė apibūdinama taip- žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija“, intymumas, galėjimas pasiaukoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.)
Meile gali būti vadinama būsena, jausmas, emocijos, elgesys, mintys, suvokimas ir požiūris. Meilė yra viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų.
Yra meilės rūšys, tačiau meile dažniausiai suprantami ypatingi vyro ir moters santykiai.
Meilės yra dvi sudėtinės dalys - biologinė ir dvasinė. Tam tikroje pirmykštės žmonių bendruomenės stadijoje tokios meilės, kaip mes šiandien suprantame, nebuvo. Vyro ir moters santykiai ribojosi tik lytiniu potraukiu ir jo patenkinimu. Ilgainiui visuomenė pradėjo reguliuoti savo narių lytinius  santykius. Lytinio potraukio patenkinimą pradedama vis labiau riboti. Atsiranda pirmosios dorovės normos, reguliuojančios lyčių tarpusavio santykius. Juose atsiranda naujas bruožas - sąmoningas partnerio rinkimasis ir asmeniškas prisirišimas prie jo. Meilė tarp visų žmonijos kultūrinių vertybių užima nepaprastai svarbią vietą. Kiekvienam žmogui būtini kontaktai su kitais žmonėmis. Aukščiausia tokių kontaktų forma yra meilė. Todėl žmogus yra ne tik protaujanti, ne tik dirbanti, bet ir mylinti būtybė.
Taigi tikra meilė pasiekiama ir išsaugoma tik turint tvirtą charakterį, stiprius dorovinius pamatus. Meilė tai dar ir mokslas - Meilės sąvoka daugiausiai yra analizuota filosofijoje ir religijose, dabartiniai tyrinėjimai vyksta psichologijoje, biologijoje, antropologijoje, neuromoksluose, koncentruodamiesi daugiausiai į meilės prigimtį bei funkcijas.
Biologiniai sekso modeliai vertina meilę kaip vieną žinduolių varomąją jėgą, panašiai kaip alkį arba troškulį.
Psichologijoje meilė apibrėžiama kaip pažinimo ir socialinis fenomenas. Robert Sternberg suformuluota „Trikampė meilės teorija“ teigia, kad meilę sudaro trys skirtingos dalys – artumas (draugystė), įsipareigojimas (tikėjimasis, kad ryšys tęsis) ir aistra (potraukis). Neuromoksluose tyrimai parodė, kad tuo metu, kai žmogus jaučia meilę, jo smegenyse randama tam tikrų (būdingų) cheminių medžiagų– testosterono estrogeno, dopamino, norepinefrino, serotonino, oksitocino, vazopresino. Pavyzdžiui, hormonų testosterono ir estrogeno padaugėja aistros fazėse, oksitocinas ir vasopresinas siejamas su tvirtais ir ilgalaikiais santykiais.
Va tokia Ji- aiškinama visaip, aprašoma daugelio, ir priverčianti suktis pasaulį....
Lenkiuosi gyvenimui , likimui ir pačiai sau už sugebėjimą atrasti draugystę, ją turėti, brandinti...tikiu ir meile, ji šalia, ji visur, ji nesididžiuoja, ji mus ruošia atėjimui (čia jai apie meilę, po kurios atsiranda šeimaJ).
Linkiu draugauti ir mylėti, nes tada namuose kvepia sausainiais, skamba juokas, arbata raminami nervai, gaunamas sms , jog visada kažkas bus šalia tavęs, svaiginamasi miesteJ, nebijoma prašyti, verkti, juoktis, apkalbėti, lankomos vietos, kurios ne visada tos vietos, daromos išlygos, kai kažkas nevalgo mėsosJ, apkabinama, mokoma, patariama,  einama į medžioklę, padrąsinama, tada labai daug tolerancijos, tada lengviau kvėpuoti....
Įkvėpkit, apkabinkit, pasidalinkit meile.... ir tada   pamatysit, kas bus ;)

L.


2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

4 po 1


Karšta, aštru, naujai atrastas skanumas....ir negalėčiau pasakyti, kad nuo naujojo atradimo, nors ir senai visiem žinomo populiariojo Bloody Mary buvo bloody headache ar bloody SundayJ, priešingai buvo visai nieko ir buvo ką prisimintiJ na gerai, buvo šiek tiek ir nuostolių: tas nelemtas saliero skonis burnoje, ir sumažėję skaičiai mokėjimo kortelėje.....bet pasirodo būna vakarų, kai sužinoti gali ir nusprendęs lengvai pasisvaigintiJ
Taigi, kas ta Bloody Mary, kuri privertė namo pareiti prieš 6 a.m...
Kokteilis Bloody Mary vertinamas, kaip gana populiarus kokteilis, kurio pagrindiniai ingredientai yra degtinė, pomidorų sultys, tabasco arba vorčessterio padažas, (mūsiškis manau buvo su tabascu, ir aštrumas buvo besikeičiantis, nežinia ar dėl susilpnėjusių pojūčių, ar dėl skirtingo gamintojoJ), dar dedamas salieras, pipirai, kai kur net citrinos sultys ar net salota.
Kruvinosios merės kilmė diskutuotina, sakoma, kad ji atsirado nuo Fernand Petiot dar 1921 metais, kuris dirbdamas bare New Yourke ir sukūrė  šitą skanumą. Dar yra minčių, jog kokteilį sukūrė George Jessel  1939 taip pat New Yourke, gėrimas buvo plačiai aprašytas spaudoje ir įvardintas, kaip naujas gėrimas „pick-me-up”. Pats pavadinimas Bloody Mary  siejamas su žymiais  žmonėmis, viena tokių žymių asmenybių tai  Anglijos karaliene Mary, taip pat manoma, kad šio kokteilio įkvėpėja  galėjo būti Holyvudo žvaigždė Mary Pickford .
Pasirodo Kruvinoji Merė dažniausiai labai tinkama vartoti pagirioms gydyti ir labai populiaru ją vartoti rytais (nepagalvojau apie tai sekmadienį), manau ryte man labiau būtų tikę Virgin MaryJ
Taigi tokia ta Merė, tada kai vynas nebūna vakaro gėrimas, kai alus su sirupu neprigyja, kai nerandi atsakymų, bet šalia turi su kuo ir už ką pasakyti „dar po vieną“, šį šeštadienį Merė buvo labai laiku ir vietoje….šį šeštadienį Merė atsakinėjo į klausimus: kas? su kuo? kur? kada? ką veikė? kas matė? ką pasakė?:)
Taigi don’t worry have a glass of MaryJ

2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis

Obuolys


Brrrrrrr, taip šiandien skamba mano išmanusis telefonas, nors šiandien jį būtų galima vadinti anti-išmaniuoju. Bet šiaip iPhone man patinkaJ, nesu technologijų uoli  pasiekėja, nors  B.Obamos minčiai, jog visomis atsirandančiomis naujovėmis domėtis privalu, visai pritariu, juk bet koks naudingas sužinojimas niekam netrukdoJ
Dar dabar pamenu, kaip Birutė parodė šį žaislą, pagalvojau pasaulis juda, greitai tikrai telefonu šildysime maistą, ir tada  gavau pasiūlymą  pabandyti iPhone, pasiūlė vienas draugas, dar dabar pamenu jo žodžius“ paturėk pora savaičių, pasijaukink“, paturėjau, jaukinausi ir tiesa pasakius prisijaukino, patinka man tas daiktas ir ne tik , kad galiu pasiekti FCB, tikrai ne tik dėl to, išties ten viskas paprasta ir svarbiausia labaiiiii patoguJ, net mano vadovas darbe labai džiaugėsi, jog vieną ne darbe dieną , kai gulint ant jūros kranto kompiuterio nebuvo, į svarbų tuomet laišką galėjau atsakyti be problemų, nors nepasakyčiau, kad man tąkart patiko šios užduoties vykdymas J
Taigi  iPhone - pirmasis kompanijos „Apple “ sukurtas sumanusis telefonas su lietimui jautriu ekranu ir minimalia kietojo disko sandara. Prietaisas neturi mygtukų, kadangi yra valdomas lietimui jautriu ekranu. iPhone turi fotokamerą (įskaitant tekstinius pranešimus ir vizualų pranešimą balsu), nešiojamą muzikos grotuvą (kaip iPod) ir internetą (su elektroninio pašto programa, naršykle ir su jungiančiu vietiniu Wi-Fi). Apple“ paskelbė, kad iPhone pasirodys prekyboje 2007 m. sausio 9d. iPhone išpradžių buvo pardavinėjamas JAV, 2007 m. birželio 29 d., jis jau buvo pardavinėjamas visame pasaulyje. 2007 m. žurnale „Time“ jis buvo vadinamas Metų išradimu. 2008 m. birželio 11 d., į prekybą buvo paleistas iPhone 3G su daug greitesniais 3G duomenimis ir GPS navigacija.
Man visada mistika, kas yra tie žmonės, kurie sukuria tokius dalykus....pusdieviai ne kitaip, neabejoju, kad smegenų rievės pas juos ten tikrai kažkaip išdėliotosJ, kaip sakoma „kai drėbė , tai nepagailėjo“.
Vienas iš tokių perliukų Stevas Jobsas - g. 1955 m. vasario 24 d.) - vienas iš Apple kompanijos įkūrėjų. Taip pat jis įkūrė Pixar Animation Studios. Steve'as susidraugavo su kitu vaikinu, Steve'u Wozniaku, elektronikos genijumi, kuris pats tiesiog įdomumo dėlei pasidarė asmeninį kompiuterį, tačiau neketino jo parduoti. Jobsas turėjo daugiau idėjų nei draugas. Jiedu kartu įkūrė Apple kompiuterių kompaniją. Kompanijos pradžioje kompiuterius vaikinai surinkinėjo Jobso miegamajame, paskui persikraustė į tėvų garažą ir į darbą priėmė dar kelis draugus. Kad surinktų pinigų verslo pradžiai, Jobsas pardavė Wolkswagen mikroautobusiuką. Wozniakas paaukojo skaičiuotuvą.
Dar kartą pasitvirtina pasakymas „kam sunku pratybose, lengva kare“, taip ir su Jobsu, jo tikrai negalima pavadinti, žmogumi gimusiu su marškinėliais, nes vos gimęs San Franciske ,šis nesantuokinis kūdikis jau po savaitės buvo atiduotas įvaikinimo tarnybai. Jį įsivaikino Klara ir Polas Jobsai, klasės darbininkai. Mokykloje Stivenas Polas Jobsas, gavęs vardą įtėvio, dirbusio šaltkalvio, garbei buvo laikomas beveik nusikaltėliu. Jis ketvirtoje klasėje išliko tik dėlto, kad mokytojas papirkinėjo pinigais ir saldainiais.
Maža to, 2004 m. atliktas medicininis tyrimas parodė, kad kasoje - piktybinis auglys, kas reiškė garantuotą ir greitą mirtį. Gydytojas patarė pasiruošti mirčiai. Vėliau tą patį vakarą atlikta biopsija parodė, kad auglys yra ypač retai pasitaikantis, tačiau pagydomas chirurginiu būdu. Jobsui buvo padaryta operacija ir dar iki šiandien Jobsas gyvena ramų ir uždarą gyvenimą su žmona ir vaikais dideliame, į akis nekrintančiame namelyje Palo Alto priemiestyje.
Nekalbėsiu čia apie skaičius, tai yra apie pinigus, nes skaičiai čia tokie: 10mln, 138mln ir čia tik pradžiaJ, nenuostabu , juk tai pasaulį keičiantys ir revoliuciją keliantys išradimaiJ
Apie gandus , jų yra visokių, apie nesantuokinius ir nepripažintus vaikus, tironišką valdymą , kai kas, net yra pasakęs, kad Jobsas „būtų puikus Prancūzijos karalius“,  tačiau be viso šito, ponas Stevas Jobsas yra vedęs vyras , auginantis 3 vaikus , ir gavęs nemažą apdovanojimų (nenuostabu).
Čia labai trumpai apie vieną iš mus supančių perliukų , mane asmeniškai sužinojimas apie tokius žmones verčia pasitemptiJ, ir jei  nors smegenų rievės  sukomplektuotos ir paprasčiau , visada turime galimybę siekti ir tobulėti, ir sužinoti, čia vėl viskas apie norą sukasiJ
Ramute, pažadu prisiminti susitarimą apie dienos  naujieną
Ir dar sau pažadu, kas dieną po vieną naujos kalbos žodįJ.
Ir dar noriu MacBook Air .

L.

2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

I do, I do, I do...


Jos akys juokėsi, lūpos šypsojosi, širdis spurdėjo iš laimės, o gal net iš baimės, ir dar ji tarė :“šįkart jis pranoko pats save“, o galiausiai ištarė „I do“ , tokius žodžius išgirdau šiandieną per Laba rytą, kai žurnalistai pasakojo apie stiuardesę, kuriai kelių tūkstančių kilometrų aukštyje pasipiršo, jos draugasJ, gražu, romantiška......pagalvojau, VESTUVĖS, aš tikrai apie jas žinau nemažai (ne iš patirties kol kas, bet vis tiek..), bet sužinojimui nėra ribų, taigi apie šventę, Tą šventę, apie „Ar tekėsi už manęs“J
Apie sužadėtuves, pasipiršimus ir taip toliau, pastaruoju metu tenka sužinoti  kasdien, na gerai tiksliau būtų gana dažnaiJ, toks metas, tiek metų, tas laikas turbūt....Džiugu, kad „Taip“ skamba dažniau, nei „man reikia pagalvoti“, „aš tam nepasiruošusi“, „dar reikia palakstyti“...Aš už vestuves, tiksliau už santuoką, dar tiksliau už šeimą, tada kai atsiranda noras, tvirtas apsisprendimas ir žinoma tavo žmogus. Aš  už Tą žingsnį , be patoso, be visuomenes spaudimo ir be minties „arba skiriamės arba......“J
Vestuvės apibūdinamos, kaip ceremonija, iškilmingas renginys, kuriuo švenčiama santuokos pradžia.
Vestuvių tradicijos ir papročiai priklauso nuo kultūros, tautos, tikėjimo ir socialinio luomo. Senovės lietuvių pasaulėžiūroje vestuvės buvo vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo virsmų (šalia gimimo ir mirties).
Nėra abejonių, jog visi žinome, kad prieš vestuves organizuojami bernvakariai ir mergvakariai, taip pat žinome, jog tradiciniai vestuvių simboliai yra: sužadėtuvių žiedas, vestuvių žiedas, suknelė.
Beje, apie suknelę, pasirodo Lietuvą baltos vestuvinės suknelės pasiekė daug vėliau, nei Europą.
Nuo seno lietuvių nuotakos dėvėjo puošnesnius nei kasdien, bet margus apdarus. Taip pat nuo pat vestuvių dienos iki mirties ištekėjusi moteris negalėjo rodytis vienplaukė – taip žmonės atskirdavo, kuri iš jų ištekėjusi, o kuri dar vėjavaikėJ
Senosios vestuvių tradicijos buvo labai iškilmingos, šventė buvo labai svarbi ir net apipinta ritualais.
Skirtingose šalyse skirtingos tradicijos:
Amerikietės ir anglės per vestuves turi turėti kažką seno, kažką skolinto, kažką naujo ir kažką mėlyno, taip simbolizuojama naujo gyvenimo pradžia ir senųjų ryšių palaikymas.
Balyje į vestuvių puotas susirenka daugiau moterų, nei vyrų , nes tuo metu vyrai miega, kadangi naktį prieš šventę jiems tenka ruošti maistą.
Bulgarijoje šventę paliekančius jaunuosius svečiai apmėto figų vaisiais.
Fidžyje jaunikis busimajai žmonai dovanoja banginio dantį. Jo negavusi nuotaka gali atšaukti vestuves.
Graikės sutuoktuvių dieną į pirštinaites įsiberia cukraus, kad gyvenimas būtų saldus, o Ispanijoje jaunamartė apipilama sirupu – taip jai linkima saldaus gyvenimo.
Korėjoje vestuvių ceremonijoje dalyvauja ir antys arba žąsys. Šie paukščiai – ištikimybės simbolis. Jie lydi nuotaką prie altoriaus.
Vokietės tuoktis eina su duonos gabaliuku ir druskos žiupsneliu kišenėje arba pirštinaitėje, jaunasis – su keliais grūdeliais. Tai simbolizuoja turtus.
Taigi tradicijų apstu ir visokių, visi savaip, bet visi su dideliu noru (bent jau tą dieną), jog  diena būtų vienintelė ir visam gyvenimui.
Nuotakos kailyje būti dar neteko, tiksliau būtų pasakyti „Aš dar apie tai negalvojau“ J, tačiau turiu sėkmingai ištekėjusią draugę bei ištekėjusią ir net jau šeimos pagausėjimo laukiančią pusseseręJ, kurių tradiciškai netradiciškose vestuvėse teko dalyvauti. Iki pat dabar kyla mintis, jog abi šventės buvo lengvos, jaukios, pilnos šilumos, o svarbiausia tinkamu laiku ir su Tais žmonėmisJ. Beje per abi verkiau, todėl čia dar vienas šios ypatingos dienos bruožas, tada būna taip gražu, kad net būna ašarųJ(džiaugsmo žinoma).
Sutinku, jog artėjant šventei krūva organizacinių rūpesčių: vieta, data, finansai, svečiai, fotografai, tema ir tt..., bet ačiū google, tekėjusiom ir netekėjusiom draugėm, mamom, jaunesniom ar vyresniom seserim už patirtį/pagalbą, bet tikiu, kad svarbiausia atsipalaiduoti ir džiaugtis, ir tada viskas taip kaip reikia, bus Ta , tavo dienaJ
Galime svajoti apie vestuves Nidoje ar kažkur ant Žilvičio skardžio, ar gimtųjų namų bažnyčioje, o gal Karibuose, ir net Las Vege. Galime norėti baltos, žalios, mėlynos suknelės, baliaus su 100 svečių ar vakarienės su šeima, bet svarbiausia jausmas ir tikėjimas tuo ką darai, kad be jokių abejonių į „ar tekėsi už manęs“, pasigirstų skambus „I do“J,
Aš už Tą dieną, tokią, kokios Jum norisi ir dar už tai: „ką Dievas sujungė, žmogus te neišskiria“.

L.

2011 m. sausio 18 d., antradienis

Kiss me on the lips.


Aš žinau , aš jaučiu, jis bučiuos Tave - lietuj lyjant.....
Magija, tikra magija ir dar 1000-čio drugelių kojos, kai atsitinka bučinys, kalbu ne apie draugų pakštelėjimą, tėvų/senelių meilės ir šilumos bučinį, ar dabar taip madingus pakštelėjimus tarp pažįstamų  į abu skruostukus J
Šiandien, beveik taip pat stipriai , kaip ir vakar , ir gal šiek tiek mažiau nei prieš savaitę aš noriu pasibučiuoti, pasibučiuoti, pasibučiuoti....gal dėl to, kad lyja, gal dėl to, kad iki kalendorinio pavasario liko 42 dienos, o gal dėl to, kad ....
Sako, kad bučinys jaunesnis už žmogų, spėjama, jog pirmasis bučinys atsirado 3000 metų prieš mūsų erą, kai žmonės melsdamiesi siuntė bučinius dievams.
Romėnai, bučinio kilmę aiškina originaliau, neva  prisilietimu prie lūpų vyrai, galėjo patikrinti ar jų moterys negėrė, kai šių nebūdavo namie.
Senovės graikai, nejautė jokio malonumo bučiuodamiesi, teigiama, jog garsioji Kleopatra per visą savo gyvenimą, nė karto nesibučiavo.
Pasirodo netgi šiandien yra šalių, kur bučinys yra egzotika, Fidži salose įsimylėjėliai savo ypatingus jausmus išreiškia šnopavimu nosimis.
Jei senovės Indijoje, nelabai , kas domėjosi bučiniais, tai jau vėlesniais laikais indų poemose aprašoma apie 12 įvairių meilės bučinių būdų.
Bučinio debiutas kine įvyko 1896m Amerikoje, filmas apie dviejų pagyvenusių žmonių šiltus jausmus sukėlė nemažą sumaištį.
XX a. pradžioje Virdžinijoje buvo priimtas įstatymas, jog draudžiama bučiuotis neturint gydytojo pažymos, kuri patvirtintų, jog žmogus neserga tokiomis ligomis, kaip džiova, difterija ir tt...
Šiandien medikai teigia, jog bučinys organizme sukelia teigiamą stresą ir veikia daug efektyviau už bet kokį narkotiką (visiškai sutinku). Bučinio metu pagerėja medžiagų apykaita, sustiprėja žmogaus imunitetas, 60 įkvėpimų per minutę vietoj įprastų 20, yra labai naudingi plaučių ventiliacijai. Merginos, 3 minučių bučinys sudegina 12 kcal J , ne gana to - bučiuojantis dirba 35 veido raumenys.
Bučiniais net mušami rekordai, ilgiausias bučinys užfiksuotas Guinesso rekordų knygoje truko 29val ir 37minutes, įsivaizduokit , kiek sudeginta kalorijų, man su matematika ne kas, bet oho J
O jei paprastai ir be teorijos, bučiniai svaigina, pakylėja, verčia šypsotis.
Turiu savas bučinių kategorijas:
jaunystės – pirmi, nedrąsūs, ilgi...
aistringi – kai karšta, kai veikia vynas ar kai žinai, tik žmogaus vardą ...
brandūs -  kai pasitiki, kai gerbi, kai myli vienas, kitą , nors ir ne visada supranti vienas kitą...
dar gali būti netikėti bučiniai (tikrai gali) , gali būti susitaikymo ir atsisveikinimo gali būti....
Aš už visus, nes nieko nėr geriau už drugelius, o ką jau kalbėt apie sudegintas kalorijas, sveikus plaučius ir stiprų imunitetąJ
Linkiu bučiuotis, juk net „Tūkstantyje ir vienoje naktyje“ pasakyta: „ mylimosios seilė gali numalšinti troškulį ir suteikti palaimą daug geriau, nei vynuogių sultys“ ,ar kaip 1976m. rašė laiške
Napoleonas savo žmonai Džozefinai : „Priimk milijoną bučinių...Atvažiuok, atvažiuok greitai“....
O aš tiesiog manau: „Don‘t talk just kiss“....

L.

2011 m. sausio 17 d., pirmadienis

Apie košes ir ne tik..

Labas,

Šiandieną apie pusryčius....jeigu atvirai manieji dažnai būna indelis jogurto ir manoji kava, bet turbūt visi sutiksite, kad pusryčiai labai svarbu, kaip sakoma pusryčius reikia turėti tik sau, pietumis pasidalinti su draugu, o vakariene atiduoti priešuiJ, na kažkaip taip ten sakoma...
Pusryčiai yra apibūdinami, kaip maistas , kuris valgomas dienos pradžioje (iki vidurdienio) ir skirtingose šalyse pusryčių meniu, kaip ir viso kito maisto , gali būti labai įvairus. Lietuvoje pusryčius tradiciškai sudaro puodelis baltos/juodos kavos arba arbatos, sumuštinis dar dažnai lietuviai valgo košes. Labai populiarūs Lietuvoje pusryčiai, kuriuos sudaro įvairūs pieno produktai: varškė, fermentinis sūris, jogurtas. Populiarus ir omletas ar kiaušinienė, anot specialistų populiarėja taip vadinami dribsniai.
Skirtingose šalyse vyrauja skirtingos pusryčių tradicijos:
Anglai: mėgaujasi karštais pusryčiais (kiaušinis, dešrelės, pupelės, skrudinta duona , kumpis)
Belgai: mėgaujasi skrudinta duona su uogiene, šokoladiniu kremu, riešutų sviestų ar tiesiog gabalėliu šokolado (Ramutės šaknys yra belgiškos turiu įtarimą).
Prancūzų pusryčiai prasideda nuo puodelio Latte, taip pat Bagutte su uogiene, taip pat jų taip vadinami Cruassaint rageliai su šokoladu ar razinomis.
Italai: neapsieina be kavos su pienu ir sausainių Biscotti.
Amerikiečiai valgo sočiai: dešrelės, keptos bulvytės, taip pat blynai su klevų sirupu.
Japonijoje tradiciškus japoniškus pusryčius sudaro: ryžiai, marinuotos sojos pupelės, kepta žuvis, sojų pasta, jūros gėrybės.
Sutinku, kad pusryčiai labai svarbu, tačiau įprastomis dienomis ne visada skiriame tam laiko, todėl daugeliui iš mūsų tai jogurtas su vaisiais, tiesiog jogurtas, kitiem gal net tiesiog kavaJ. Bet galiu pasakyti, jog labai smagu yra savaitgalio pusryčiai, tada jie labiau būtų tinkami vadinti „beveik pietūs“, nes tada jie būna apie 11-12 val sulėtėjusiu savaitgaliu ritmu.

Man labai patiko mano sekmadienio pusryčiai mieste, todėl pasidomėjau, kur dar galima pusryčiauti Vilniuje savaitgaliais, ir štai  vietos , kurių viena jau išbandyta:
1.Cozy (pabandyta)- ten atskiras pusryčių meniu ir savaitgaliais juo galima mėgautis net iki 16 val (taip kad nebaisu jei prieš tai diena baigės 6 ryto). Ir pasirinkimas sakyčiau visai nieko: košės(manų, ryžių, avižų) 5lt, sotūs prancūziški pusryčiai (sūris bri, kiaušinis, alyvuogės, vaisiai arbata arba kava) kainuoja 12 lt, lietiniai 8lt, kava 4lt, latte 7lt. Man patiko, vertaJ
2.Kalvarijų No 1 – pusryčių meniu, kaip sakoma nėra labai didelis, bet vieta jauki, ypač vasarą kiemelyje. Omletas su keptomis daržovėmis 12lt, galima ir tradicinius angliškus pabandyti 15lt.
3.Gusto blyninė – sako geras pasirinkimas su šeima ir vaikais. Turi jie ir pusryčių meniu, tačiau jei ir iš ten neišsirinksite blynai su obuoliais ir cinamonu 2.9lt (1vnt), su braškėmis 4.9lt (1vnt.), nesaldušnikam su vištiena 5.4lt (1vnt), rūkytu kumpiu, sūriu ir pievagrybiais 5.7lt (1vnt).
4.Guru- žinau, tik tiek, kad ten yra skanių varškėčių pusryčiam, planuoju pabandyti ateinantį sekmadienįJ
Taigi, pusryčiauti yra kur, o kur dar vasarą Invinas Nidoje (kiaušinienės, kurias jum padarys aštrias ir neaštrias, lietiniai ir viskas berods po 10lt) čia privalu prigriebti Latte.
Na, o jei kelyje, Stattoil pavaišins jus šiltomis bandelėmis ir kava .
Reikia tik pasirinkti vietą, gerą kompaniją, jei kompanija miega, tada gerą knygą ir pirmyn, ir skanausJ

L.

2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienis

Balta, juoda, su cukrumi ir be!

Oho,
Kokia  diskusija užvirė darbe šiandieną , ir galiu Jus patikinti, kad ne dėl akcijų, investicijų, naujų idėjų , pinigų plovimo, Irano sankcijų ar rizikos valdymo, viskas šiandien dėl: KAVOS APARATŲ.
Diskusijoje nedalyvavau, nes man ji nebuvo aktuali, nes Selectos kava man ne kava, greičiau jau , kaip čia švelniau išsireiškus, „sintetinis birzgalas“, nuo kurio skauda skrandį ir burnoje lieka nemalonus skonis.
Bet diskusija tarp kolegų A B  ir D, o vėliau ir K R V  virė , mat mūsų gerbiama organizacija taupo, emeilas 8.15 ryto  informavo: aukštui paliekamas vienas Selecta aparatas (turėjome 2). Kadangi , kaip minėjau man neaktualu, laiškas buvo ištrintas, kaip spamas , ir kaip kiekvieną rytą nuskubėjau pasidaryti savo kavos.
‚Manoji“ yra juoda su cukrumi, ir tas laikas, kai mėgaujuos ja nuo 8.15 iki 8.30 yra mano, tada užkraunami visi gmailai, fcb (atleisk man mielas darbdavy) delfiai, New Taimsai , tuo metu atsibundama, tradiciškai pasilabinama su žaliais skrituliukais gmaile , apgalvojami planai savaitei, dienai, valandai, žodžiu su „manąja“ juoda su cukrumi prasideda visoks sužinojimasJ
Bet grįžkime apie diskusiją , kurią girdėjau nuėjusi pasidaryti savosios juodos su cukrumi. Diskusija, virė apie „sintetini birzgala“, jo išgeriamus kiekius per dieną, naudą ir kenksmingumą (mano nuomonė , nors garsiai jos neišsakiau, jog ten viskas milteliai, nėra ten nė lašo tikrumo). Taigi kolegom A B R...diskutuojant, man gimė mintis, o ką Aš žinau apie kavą?? , be to, kad ją geriu. Darbe juoda su cukrumi, namie su pienu, coffe inne Late Latte mėgstu, be to, kad Ieva jos negeria, kad Ramutės turi būti su daug pieno, kad Šarūnė ją geria taip pat baltą ir kartais su kondensuotu pienu, kad Birutės kava be cukraus, o Ligita , kokia megzti Tu?:)
Dar žinau, kad Vilniuje valdo Coffe inn, kad Invino Latte, pavadinčiau ją -Nidos Latte  labai labaiJ. Dar turime :“Skani kava“, „Vero Caffe“, turime degalinių kavas (čia važiuojant 300km iki jūros visada laimi Statoil), kartais vakarais tinka ir Macdonald latte (visai atradimas sakyčiau).
Bet pasirodo kava dar ir turi savo istoriją, legendas, jų net keletas, viena tokia apie ožkų piemenį, kuris vieną dieną pastebėjęs, kad jo ganomos ožkos žaidžia tarsi vaikai. Jis pamatė, jog jos nuo kažkokio pakalnės krūmo rupšnoja raudonas uogas. Kaldi irgi paragavo uogų ir greitai nenustygo vietoje kaip ir jo ožkos. Netoliese buvusio vienuolyno abatas, pamatęs šį neįprastą sujudimą, kelias uogas davęs paragauti vienuoliams. Jie nesudėję bluosto meldėsi visa naktį.
Kita, įtikėtinesnė istorija, pasakoja, kad kavos stimuliuojančias savybes atrado klajoklių gentys Etiopijoje.
Taigi kava turi savo istoriją, savo už ir prieš, prašau : http://lt.wikipedia.org/wiki/Kava
Geras tas gėrimas kava man, ir rytais prie mirksinčio kompiuterio ekrano, ir savaitgaliais su dar viena Grey  Anatomy serija, ir vasarą ant Invino stogo žvelgiant į marias ir į jūrą, ir visais metų laikas mieste su popieriniu puodeliu rankoje J
Aš už kavą ir dar žinojimą apie ją (ji gali būti skirstomą pagal stiprumą, kavos pupeles (arabiška, liberika, robusta), gaminimo būdą ir  dar daug visko,  viskoJ
Skanios savo kavos ir dar turėjimo, ką apie ją pasakytiJ

L.

2011 m. sausio 12 d., trečiadienis

Sužinota-Mėlynės.

Labas,

2011.01.12 sužinota apie: tinginius balandėlius, baltarusiskus naujus metus, dovanojamus gvaizdikus, keistus kolegas....bet sįkart  sužinokim apie Mėlynes.Už sužinojimą padėkot norėčiau savo "ekologiskai" draugei Ligitai, kuriai be sio sužinojimo galima priskirti ir dar keletą žinojimų, tokių kaip: soda-geras ploviklis, lūpų balzamas gali būti pagaminamas namie, aliejus-puikiai tinka kūno priežiūrai ir vėl būtų galima tęst iki begalybės:), bet grįskim prie uogų..

Mėlynės tai -erikinių šeimos miškų ir pelkių uogakrūmis, vedantis mėlynas sultingasrūgštokas uogas (Vaccinium myrtillus); jo uoga.
Liaudiški pavadinimai: mėlynuogė, nemuogė, šilojėliai, treškė, vaivorai
Mėlynė – daugiametis, nedidelis, 30-50 cm aukščio, miškų puskrūmis su žaliomis, briaunotomis šakelėmis. Lapai kiaušiniški, pliki, kraštuose smulkiai dantyti, numetami kiekvienais metais. Gegužės-birželio mėn. lapų pažastyse išauga pavieniai žalsvai rausvi žiedai. Vaisiai sunoksta birželio pabaigoje ar liepą. Vaisius – visiems gerai pažįstama, sultinga, melsvai juoda uoga.
Vaistinė žaliava. Renkami mėlynių vaisiai (Myrtilli fructus; ankstesnis:Fructus Myrtilli) ir mėlynių lapai (Myrtilli folium; ankstesnis: Folium Myrtilli).
Mėlynės uogos skinamos rankomis, kai yra gerai sunokusios. Vaisiai perrenkami, išmetamos priemaišos (lapai, vaiskočiai, nesunokusios uogos), pavėsyje apvytinami ir tuomet džiovinami džiovykloje ne aukštesnėje 60 °C temperatūroje. Išdžiovintos uogos labai raukšlėtos, silpno kvapo, rūgščiai saldaus skonio.
Mėlynių lapai skinami prieš augalui žydint ar žydėjimo pradžioje – gegužės-liepos mėn. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje.
Mėlynių uogos - tai vitamininga žaliava, kuri sustiprina regėjimo aštrumą, mažina akių nuovargį. Džiovintų uogų užpilas geriamas nuo viduriamo (ypač tinka vaikams), esant skrandžio (kai mažas rūgštingumas) ar žarnyno uždegimams, taip pat juo ar šviežiomis sultimis skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivinių uždegimams, ant nudegusių vietų, opų dedami kompresai, daromi pavilgai. Nuo viduriavimų gali būti vartojamos ir šviežios uogos, kadangi sutraukiantį veikimą lemia kaupiamos rauginės medžiagos.
Mėlynių lapai įeina į vaistažolių mišinių nuo cukraligės sudėtį. Lapų užpilu skalaujama burna, gerklė esant gleivinės uždegimui.
Liaudies medicina mėlynėmis gydo mažakraujystę, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę, skrandžio ir žarnyno uždegimus, cukraligę.

Galiu drąsiai pasakyti mano sužinojimas buvo naujas, žinojau kas ta mėlynė, bet kad ji naudinga, o ne tik mėlyna skani uoga, is kurios pagaminami skanūs  virtinukai arba skaniai valgoma su pienu:). Taigi As už pilną miską mėlynių ir už jų naudą ir svarbiausią už sužnojimą apie jas:)
Ir dar padėka Ligitai ne tik už sužinojimą, bet ir už tuos maiselius su mėlynių lapais.
Ačiū, einu puodelio mėlynių arbatos;)
 Iki kitų sužinojimų.

L

Žinoti=Norėti;)

Labas,
visi mes norime ŽINOTI: kas tai?kas jis/ji/jie/jos/tas?kur?kada?su kuo?už kiek?
Noras žinoti, kaip ir noras valgyti gali būti didelis/mažas/normalus, bet jis pas visus (na gerai, beveik visus) yra.
Noras žinoti, gali būti primityvus, gali būti intelektualus, gali būti privalomas noras sužinoti (nes to reikalauja darbdavys).
Man  NORAS ŽINOTI - TAI =pažinti=keliauti=geriau uždirbti=galėti diskutuoti=nebijoti=mokėti prajuokinti=sudominti=linksmai gyventi.....ir galėčiau iki begalybės.
Šiandien sužinoti labai paprasta ir apskritai sužinoti yra paprasta , reikia tik NORO.
Turbūt nieko keisto, kad šis įrašas atsiranda 2011.01.11,bet tai ne tik dėl to, kad nauji metai tai ir dėl to, kad nuo šiandien aš kiekvieną dieną užrašysiu sužinojimą apie viską:  kitas šalis, draugus,meilę, priešus, vaikus, ir visą pasaulį ir viską, kas aplink jį.....
Pradedam:
    ŠIANDIEN AŠ SUŽINOJAU, KAIP SUSIKURTI BLOG'A!!!;) http://www.blogger.com/

L.