vėl vasara vėl saulė vėl vanduo, draugai, pajūris, TEN, kelionės...
šiandien perpiet sėdint prie vienos kompanijos fasado, vėjui gairinant pečius pagalvojau apie kokia bus vasara? nes vakar kilo mintis, kad metai praeina ateina dar viena Gegužė ir vėl nėra savaitgalių, nes jie jau paskirti ir suplanuoti....labai gerai. Dar vakar suskambėjo galvoje kad vasara, nors iki oficialios ir kalendorinės dar savaite jau čia, ir nebėra jau pagalvojimo, kad jau, kad greitai....
man tas šiltasis periodas startuoja nuo 04.25 (ta dieną jau Gargždų kieme stebėjom Ramutės įdegį ir sveikinom draugę Šarūnę), tada ateina 05.26 kuomet pasveikinam dar vieną švenčiančią, tada tos 06.03 ir 06.08....ir taip prasideda bėgimas su daug juoko, išlaidų, planavimo, susidėliojimo ir saulės saulės...
dar vasara prasideda nuo poezijos...ji kaip tradicija, na bent jau man 3-ieji metai iš eiles, ten pat Aušros 7, tie ramūs vakarai, kai nužvelgi ateinančius, linksi matytiems, šypsaisi draugam, klausaisi skaitančių, nors ir nesi poezijos žinovas, bet klausai nes nuramina, nes po pirmadienio taip gera patylėti...ir nieko nesakyti, tiesiog...
džiaugiuosi kad yra tokia iniciatyva, džiaugiuosi, kad atsiranda norinčių ją aplankyti...jie kažkodėl man primena mokyklą, na tik mokykloje nebuvo vyno, cigarečių , sufle, ir dar privalomos analizės , ką autorius norėjo pasakyti...,yra tik žodžiai, žmonės, skambesys...
man tie pirmadieniai poezijos, dar visiška asociacija su „poezijos pavasariu“, nors čia ir vasara poezijos sakyčiau...
o va yra ir toks poezijos pavasaris:
Poezijos pavasaris – kasmetinis tarptautinis poezijos festivalis, kurį organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.
Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m.. pradėtas rengti pažymint poetės Salomėjos Nėries 20-ąsias mirties metines. Pirmojo poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas – Justinas Marcinkevičius. Renginio simbolis – Stasio Krasausko „poezijos paukštė“.
Per keletą dienų įvyksta apie penkiasdešimties susitikimų. Susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Kasmet rengiama poetų konferencija, kurioje poetai ir kritikai diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradiciniu tapo moksleivių poezijos vakaras bei neformalūs skaitymai „Eilėraščiai per naktį“.
Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, už svariausią debiutą almanache, pagerbiamas aktorius poezijos skaitovas. Kaune tradiciškai vainikuojamas "Poezijos pavasario" laureatas. Uždaromasis vakaras vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelyje.
Poezija gyva...ir kaip smagu, nors jei ir neseki naujienų, svarbiausia, kad girdi ir nori paklausyti...ir gal net paskaityti: (ir gal net pagalvoti, kad ji greitesnė už meilę ir mintis).
Žiūrėk - mums saulė keliąVaivorykštėm nudažo,Mus pusnuogius apklojaJi šilko spinduliais -
Nušviesk ilgai, saulele,Gyvenimą mūs gražų! -Paskui naktis aklojiTies jūra nusileis ... S.Neris.L.
