All around the world

Žiema iškankino, norisi šilumos ir saulės, taip norisi...tais šaltais lietuviškais rytais, kai lauke -19 ir daugiau, prieš užsivesdama mašiną (užsiveda, kaip gerai, labai gerai) pagalvoju apie saulę, šiltą vėją ir tolimas šalis, taip kai pas mus žiema kandžiojasi norisi ten , kur jauku, kur tapkės per pirštą pagrindinis apavas, kur paltai neparduodami, o kepurės ir šalikai taip pat neturi paklausos...Tačiau ne tik , kai šalta, kaip dabar, bet ir visada neapleidžia tas noras pamatyti, atrasti, pažinti....pakeliauti...juk taip smagu žiūrėti į iš kelionės grįžusių žmonių akis, pilnas žiežirbų, aistros, lengvumo, atradimų ir klausytis pasakojimų apie tai, kaip ten, kažkur kitur vyksta gyvenimas...

Atrasti save ir kitus kelionėje labai geras patyrimas, kuris praplečia akiratį, sudėlioja mintis ir išlaisvina nuo rutinos...Taip, norint keliauti reikia ne tik tos ryškiai raudonos piniginės, dar reikia , kad joje šis bei tas būtų, bet turbūt labiausiai, kaip ir norint sužinoti reikia noro, noro susirasti savo kelionę...

Visas savo patirtas keliones galėčiau įvertinti +10, jos buvo ten, kur norėjau ir galėjau sau leisti nukeliauti, buvo su tais žmonėmis ir tinkamu laiku...iki dabar smagu prisiminti laisvą , mergaitišką atostogų ritmą Turkijoje (nors ir ne pati egzotiškiausia vieta pasaulyjeJ), gera darosi pagalvojus apie nuostabiąją Kroatiją ir visą kelionės laikotarpį išpūstas akis, smagu buvo ir Airijoje, netgi darbinės kelionės į Stokholmą būna smagios, juk kita erdvė , kita ausiai kalba ir kitokie veidai...

Buvo daugiau tų kelionių ir visos jos vertos prisiminimų ir net pakartojimo..

Taigi svarbu susidaryti savo kelionės planą ir turėti didžiulį norą tą planą įvykdyti.

Planas – Amerika, atrodo labai jau planas, tačiau noras toks, kad jis labai pasistengus gali būti įvykdytas, reikia bendraminčių, google, raudonos piniginės (tokios paryškintos) dar drąsos ir žinoma tikėjimo, kad pavyks...

Šiandien apie vieną iš plano vietų Didysis Kanjonas- yra spalvingas ir stačių šlaitų tarpeklis Arizonos valstijoje, JAV. Didžioji tarpeklio užimamo ploto priklauso Didžiojo Kanjono nacionalinio parko teritorijai. Tarpeklis suformuotas Kolorado upės bei jos intakų per daugiau kaip 6 milijonus metų, regiono ilgis 446 km, o plotis kinta nuo 6,4 iki 29 km. Priešistoriniais laikais Didžiojo Kanjono apylinkėse gyveno indėnai, kurie statydavosi gyvenvietes pačiame tarpeklyje bei jo urvuose. Laikoma, kad pirmasis Didįjį Kanjoną išvydęs europietis buvo García López de Cárdenas, lankęsis čia 1540 m. Didysis Kanjonas buvo beveik nežinomas iki laikotarpio po JA pilietinio karo. Pirmoji ekskursija buvo atlikta 1869 m. vienarankio majoro John Wesley Powell mažomis medinėmis valtimis kartu su kitais devyniais vyrais, iš kurių tik šeši sėkmingai baigė kelionę. Powell matomus kanjono nuosėdinių uolienų sluoksnius prilygino „įspūdingos knygos lapams“.

Viena iš vietų , kurią reikia pamatyti be abejonės, čia informacijos daugiau http://www.nps.gov/grca/index.htm , kuri padės atsirasti dar didesniam norui, čia jei kilo nors menka abejonė;).

Taigi keliauti, pagal savo norus ir planus pats geriausias reikalas, tik svarbu nepamiršti tų planų ir pamažu visais įmanomais būdais pradėti juos įgyvendintiJ

„Pro šalį milžinišku greičiu bėga kitu keliaujančiu vaizdai ir mintys, o viduje viskas spurda ir nesitveria, nes tu žinai, kad visa tai, ką dabar matai ir girdi, vyksta tik vienąkart gyvenime ir tik tau“- taip galima pasakyti ir apie keliones, vyksta Tau, todėl dėl savęs verta.. labai verta.

Taigi, einam pirkt raudonos piniginės ir pradedam.

L

DNR ....

Organizmas auga ir funkcionuoja tik todėl , kad yra planas, pagal kurį viskas valdoma. Juk labai dažnai sakoma „čia genai kalti“, kokie esame, kas esame, kaip ten viskas sudėliota? Sakyčiau gana painu ir sudėtinga. Pasirodo žmogus turi apytikriai 23 000 genų, lemiančių žmogaus požymius.

Aplink labai daug jau netrukus pasauly išvysiančių piliečių....jau tuoj, jau greitai...nauja gyvybė, dar vienas naujų genų rinkinys...

Genas yra deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulės fragmentas, koduojantis informaciją apie polipeptido ar baltymo aminorūgščių seką.

Baltymai lemia tam tikrą organizmo požymį (plaukų, akių spalvą, ūgį ir pan.) ir sudaro organizmo fenotipą. Taigi genas yra paveldėjimo priemonė, paveldimosios informacijos nešiklis. Dauginimosi metu ši informacija perduodama kitoms kartoms. Kita genų rūšis, reguliuojantieji genai sąveikauja su regulavimo baltymais ir kontroliuoja struktūrinių genų darbą. Sąvoką „genas“ pirmą kartą 1909 m. pasiūlė danų mokslininkas Vilhelmas L. Johnsenas. Sudėtingų organizmų (tarp jų ir žmogaus) genų dydis labai varijuoja. Dauguma genų sankaupų turi savo neveiklių kopijų – pseudogenų – kuriuose evoliucijos eigoje prisikaupė mutacijų ir jie prarado savo veiklumą. Dauguma genų koduoja informaciją apie įvairių baltymų sintezę ląstelėje. Pastarieji atsako už tam tikrą organizmo veiklą, lemia tam tikrus požymius ir reguliuoja kitus genus. Išskyrus identiškus (monozigotinius) dvynius, visų žmonių genų rinkiniai (genotipas) skiriasi ir yra unikalūs. Jeigu aleliniai genai (genai, užimantys tą pačią vietą ir lemiantys tą patį požymį ar funkciją) vienodai lemia požymį – individas šio požymio atžvilgiu bus homozigotinis, jei skirtingai – heterozigotinis. Be to, aleliniai genai vienas kito atžvilgiu gali dominuoti arba slopinti. Pavyzdžiui, rudų akių genas dominuoja prieš mėlynų akių geną (pastarasis vadinamas recesyviniu).

Čia labai moksliškai ir sudėtingai, pasirodo tai  kokie esame, kokia akių, plaukų spalvą turime yra užkoduota kažkur ten...organizmas kaip labirintas, tikrai sudėtingas ir nepaprastas, visada galvoju, kad žmogus yra tobulas...nes kaip jis funkcionuoja ir kaip viskas vyksta yra gana nemažas stebuklas...

Šiandien man kylą klausimas, kas formuoja žmogų? taip sutinku , jog akys, plaukai, odos spalva gali priklausyti nuo tos sudėtingos sistemos, genų ir tt...bet, jei nemoksliškai aš tikiu, kad mes patys formuojame save...augame, patiriame, atrandame ir prarandame...Juk žiūrint nuotraukas dažnai matome ne tik kaip pasikeitė mūsų aprangos stilius, kūno formos, keičiasi ir žvilgsnis (akyse atsiranda daugiau patirties).

Taigi galime išvysti šį pasaulį šviesiais ar tamsiais plaukais, tamsia ar šviesia oda, mėlynomis ar rudomis akimis, ir čia jau mūsų sudėtingas organizmas, aišku iš brunetės tapti blondine ar atvirkščiai galima gana greitai šiais laikais...jei tik yra noras, nors aš ne visada už ėjimą prieš gamtą, bet čia jau kiekvieno iš mūsų pasirinkimas ...bet tai kiek žinome, kaip kalbame, ką turime pasakyti, jau ne genų įtaka...čia jau tai ko siekiame, kaip norime gyventi, ką norime atrasti ir kiek kiekvienam iš mūsų reikia...

Formuojamės visą gyvenimą, toks būtų mano atsakymas, čia kaip su drugeliais pradžioje jie būna dideli ir jauni, vėliau brandūs, o dar vėliau pilni patirties...taip ir su tom akim nuotraukose, jei gerai įsižiūrėsime, tai pats tikriausias mūsų formavimosi atspindys...

L.

Kontrolinis šūvis...

Čia yra mano kiemas....linksniavo visa Lietuva , o susidariusios skirtingų fanų grupės, tie , kurie už Fojė ir tie, kurie už Sel, tikrai buvo pasiryžę krauju pasirašyti už savo dievukus ir paleisti ne vieną kontrolinį šūvį....

Aš nebuvau labai arši gerbėja nei vienų, nei kitų, man Saulės miestas priklausomai nuo nuotaikos ir vietos gerai skamba ir Egidijaus ir AndriausJ, užtat artima draugė apie Foje žinojo viską , turėjo nuplyšusius džinsus, verkė per paskutinį jų koncertą ir visas Bravo apdovanojimų statulėles tikrai būtų skyrusi ne SELJ

Taip taip Egidijus Dragūnas ir skandalingoji SEL, apie šį pilietį , kaip asmenybę nediskutuosiu, tačiau niekas negali ginčytis, kad muzikos istorijoje  šis vardas kurė ir vis dar kuria istoriją, ir nuomonių apstu, kažkam jis genialus muzikoje, dar kažkam mažvaikis narkomanas, treti vis dar lygina jį su Andriumi Mamontovu (mano nuomone visiškai skirtingi reikalai)....tačiau nėra abejonės, vietoje jis nestovi, suka suka tą ratelį ir tiesa pasakius, ne viskas (nes kai kas rėžia ausį), labai netgi verta dėmesio....yra talento, jeigu galima taip skambiai pasakytiJ

SEL – lietuviška šokių muzikos grupė. Grupės istorija prasidėjo 1992 m. lapkričio 10 d., kai jos įkūrėjas ir lyderis Egidijus Dragūnas pasiryžo paskambinti Andriui Mamontovui (paradoksai), tuo metu vedusiam laidą radijo stoties M-1 eteryje, ir paprašė padėti sukurti repo grupę. E. Dragūnas neliko nepastebėtas ir su juo bei keliais jo draugais netrukus pradėjo dirbti Andriaus brolis Justas Mamontovas, tuo metu prodiusavęs populiarią hiphopo grupę Pompa.

Per savo egzistavimo laikotarpį Sel paliko ryškų pėdsaką Lietuvos muzikos padangėje. Grupė išleido 10 albumus, 6 singlus, 2 geriausių dainų rinkinius ir vieną dokumentinį DVD filmą. Pastovus narys grupėje yra tik jos lyderis Egidijus Dragūnas. Pradedant pirmuoju albumu „Kontrolinis šūvis“, Egidijus dirbo vis su naujais žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip veikdavo SEL muziką. SEL taip pat užsiima ir DJ veikla, turi nuosavą įrašų studiją.

SEL yra pripažinta kaip viena sėkmingiausių visų laikų Lietuvos šokių muzikos grupių. Tai liudija grupės pelnyti apdovanojimai šioje nominacijoje Radiocentro muzikiniuose apdovanojimuose 2001 m. ir 2002 m. kritikų ir klausytojų itin palankiai įvertintas pastarasis SEL darbas „Muzika“, kuris grupei pelnė geriausio metų albumo apdovanojimus Radiocentro muzikiniuose apdovanojimuos 2007 ir Bravo 2006. Šio albumo dainos „Muzika“ ir „Parašyk man laišką iš Paryžiaus“ nurungė nominantus, atitinkamai, Bravo ir Radiocentro apdovanojimuose.

Taip sakant komanda su daug etapų. Klausau dabar ir naujausio jų produkto „Aš kaip žąsis“, taip vietomis nuo teksto bent jau pastarosios dainos užima kvapą.....primena jų  pirmuosius paaugliškus kūrinius....

Bet šiaip turi SEL žavesio yra labai gerų prisiminimų su jų muzika: ką tik praūžęs 30-metis, ir smagus judėjimas „kai mintys bėgo tolyn“ ir kilo klausimas, „bet tai kaip tau šita naktis“J, o kur dar kelionė į Nidą, kuri neapsieina be garso su žodžiais „nieko nesakyk“ (rūkyti cigaretę privalu), o kur dar seni ir ne tokie seni laikai su „leisk“ ir „veju“....

Skonio reikalas, ir apskritai svarbu, kad garsas būtų geras ir ausies neriežtu..

gero klausymo savo muzikos...

L.

Pūsk vėjau pūsk...

Vėjas šiltas vėjas per marias....malonu, kai pučia šiltas, lengvas sumertaimo breezas :D

Kai vėjas kedena plaukus , arba kai taip ieškome to gaivulio, nuo karštos Rugpjūčio saulėsJ

Dar smagiau tyvuliuoti kokiame ežeriuke, su lengvu vėjo siūbavimu....man malonus tas lengvas ir šiltas vėjelis, vaikystėje patikdavo ir stiprus pajūrio vėjas, kuris versdavo iš kojų,  būdavo taip smagu ir kad  net turėjom žaidimą (pajūrio vaikų) prisikabini maišelį ant siūlo ir leidi vėjui jį nešti/pūsti, o tu leki iš paskos, lakstai kol nebeturi jėgų ir taip linksma, bandai pavyt vėją taip sakant....

Vėjas – galingas vyras, stiprus ir net pavojingas....šiandien jis piktas ir kiek matau per langą galinėtis su juo nelengva, o ką jau kalbėti, kad dingsta elektra, apsemiama Nida ir visas Tas kraštas.....pyksta, šiaušiasi, o gal varo žiemą lauk....

Čia ta nemalonioji pusė, kuri pridaro žalos , tas vėjas, kuris neleidžia savęs pavyti...beveik Uraganas...

Uraganas (dar vadinimas tropiniu ciklonu) – labai smarkus vėjas, padarantis didelių nuostolių. Pagal Boforto skalę uraganu laikomas toks vėjas, kurio greitis nemažesnis nei 30 m/s. Uraganas sukelia audrą, kartais ir viesulą. Uraganai dažnesni atogrąžų kraštuose. Susidaro virš įšilusių jūrų ir vandenynų (todėl dažniausiai kyla vasaros pabaigoje).

Pavadinimas uraganas kilo nuo majų vėjo ir ugnies dievo Hurakano. Rytų Azijoje uraganai vadinami taifūnais, pagal graikų mitinį milžiną Tifoną arba pagal kinų k. žodį daifung, reiškiantį didelius vėjus.

Galingiausi uraganai siautėja Karibų jūros regione, Okeanijoje, Indijos vandenyno pakrantėse, Rytų Azijoje. Pasaulyje pražūtingiausiu laikomas Bholos uraganas. 1970 m. nusinešęs daugiau ne 300 tūkst. gyvybių Bangladeše. Daugiausiai nuostolių padaręs uraganas yra Katrina, 2005 m. nusiaubęs pietryčių JAV. Ilgiausiai trukęs ir daugiausiai nukeliavęs tropinis ciklonas yra uraganas Džonas, 1994 m. kilęs Ramiajame vandenyne, 500 km nuo Meksikos krantų, pasiekęs Havajus, klajojęs po vandenyną, ir galiausiai priartėjęs prie Aliaskos.

Mokslininkai teigia, kad padidėjęs CO₂ kiekis atmosferoje, vedantis į klimato atšilimą, turi įtakos uraganų dažnumui ir stiprumui.

Orų pranešėjai visiems uraganams ir tropiniams ciklonams duoda vardus. Taip daroma todėl, kad būtų galima atskirti kelias vienu metu siautėjančias gamtos stichijas.

Šiandien Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) parenka vardus visiems Atlanto ir Ramiojo vandenynų baseinų tropiniams ciklonams. Iš viso sudaromi šeši sąrašai su skirtingais vardais. Kiekvienas sąrašas yra panaudojamas kas šešerius metus, tik kai kurie „išimti iš apyvartos“ vardai yra pakeičiami naujais. Kiekvienais metais pirmoji vėtra gauna vardą iš A raidės, nesvarbu, kiek vardų buvo panaudota praėjusiais metais.

Dar niekuomet tropiniams ciklonams nebuvo suteikti vardai, prasidedantys Q ir U raidėmis. Tiesiog tokie vardai yra labai reti. Ateinančių metų vardai. 2005 metais Atlanto vandenyno vėtroms ir uraganams bus suteikiami šie vardai: Arlena, Bretas, Sindi, Denisas, Emilija, Franklinas, Gerta, Harvis, Irena, Džošas, Katrina, Li, Marija, Neitas, Ofelija, Filipas, Rita, Stenas, Tamis, Vincas ir Vilma.

Taigi, gamta su savo uraganais ir viesulais yra galinga...tokia, kuri gali viską pakeisti per sekundę...todėl smagu, kad pas mus pučia tik stiprus vėjas..., kuris nenuplėšia visų rūfų ir nesubreikina visko į pyseliusJ

Man gera čia gera kur esu, Lietuvoje su savo vėjais max 30m/s ....ir  aplankančiais ne taip jau ir dažnai... ir nebūna tada gal visai labai - košmariškai blogai, reikia tik laikytis saugumo ir nebandyti jo pasivyti, tomis dienomis , kai jis nepavejamas...reikia tiesiog leisti jam pūsti....vėjas, kaip ir mes žmonės turi nuleisti garą...

Saugaus vėjo;)

L.

Like a Swan...

Baletas lygu lengvumas, puantai, skrydis, balta spalva ir aišku gulbė...šiuo metu gana plačiai aptarinėjamas naujas filmas su  Natali Portman „Juodoji Gulbė“, man filmas pasirodė labai emocingas, žiūrint viskas buvo perteikta taip, kad net atrodo ėjo pajusti ir fizinį skausmą, filmą užskaitau, patiko...

Šokis apskritai labai gražu, kyla mintis kiek daug gali mūsų kūnas, žinoma viskas priklauso nuo talento ir įdėtų pastangų, man kaip mėgėjai šokis labai gera energijos išleidimo priemonė...smagu tvarkytis kambarius skambant gerai muzikai ir sutrypti kelius šokio žingsnelius valant dulkes, šokti smagu visaip kaip išeina, kaip norisi....

Bet va baletas man visada atrodė ir atrodo šokis , kuris ne tik gražus akiai, bet reikalauja didelių valios pastangų, talento ir didelio noro, tai tiesiog gyvenimo būdas...Kai mieste pamatai garsiausią Lietuvos baleriną Eglę Špokaitę neįmanoma jos su niekuo sumaišyti, eisena, visa kūno forma, kaip štampas, vizitinė kortelė ir nesvarbu ji su vasarinėmis basutėmis ar žieminiais ilgaauliais, atrodo , jog ji visada su puantaisJ, tas lengvumas....

Taigi Baletas (pranc.ballet) – sceninio meno rūšis, kurios pagrindiniai elementai yra šokis, pantomima ir muzika, sujungti į vientisą scenos veiksmą. Šiuolaikiniame balete plačiai naudojami ir gimnastikos bei akrobatikos elementai. Paprastai baletas turi siužetą, yra dramos spektaklis, kuriame žodžiai pakeičiami įvairiais judesiais, mimika ir šokiais.

Baletą atlieka baleto trupė, sudaryta iš baleto aktorių. Baleto pastatyme dalyvauja libreto sudarytojas, kuris duoda baleto veiksmui temą ir siužetą; kompozitorius, sukūręs muziką, suteikia bendrą toną, nurodo šokio pobūdį, stilių, atvaizduoja bendrą nuotaiką; dailininkas užsiima dekoracijomis ir kostiumais; baletmeisteris kuria pačias judesių formas.

Taigi baletas visa komanda, būrys žmonių dirbančių, kad būtų perteiktas tas lengvumas, kurį drąsiai galėčiau vadinti skraidymu.

Baleto pradmenis galima rasti senovės Egipto šventuosiuose šokiuose. Indijoje, Siame ir kitur Azijoje iki šių dienų išliko mistinio pobūdžio šventieji šokiai. Senovės Graikijoje (iš dalies ir Romoje) šokiai turėjo religinės reikšmės, jie buvo susiję su įvairiomis kulto apeigomis ar lydėjo tragedijų ir komedijų vaidinimus, nebūtinai būdami glaudžiai susiję su bendru veiksmu. Romėnams buvo žinomi ir vynuogių surinkimo šventės šokiai, skirti Bakcho garbei. Prie maldyklų dažnai buvo ištisi šokėjų būriai.

Artimas dabartiniam supratimui baletas atsirado Italijoje Renesanso epochos metu (XVI a.) ir pradžioje buvo bendro veiksmo ir nuotaikos siejama šokių scena operoje.

Pirmuoju pasaulietiškuoju baletu laikomas spektaklis pastatytas 1489 m. Milano kunigaikščio ir Izabelės Aragonietė vestuvių proga. Tai buvo dvaros iškilmės su eisenomis, muzika, šokiais ir žaidimais.

1581 m. Kotrynos Medici kapelmeisteris Baltasarini pastatė pirmąjį baletą Prancūzijoje "Circėja ir jos nimfos". Pirmųjų baletų muzikinį pagrindą sudarė liaudies ir dvaro šokiai. Baletas buvo grynai karaliaus dvaro pramoga, jame dalyvavo dvariškiai, netgi karaliai.

Savarankiška sceninio meno šaka baletas tapo tik XVIII a. antroje pusėje, po prancūzų baletmeisterio J. G. Noverre reformų. Noverre (1727-1810) atskyrė baletą nuo operos, sujungęs jį su antikine pantomima. Baleto centru tampa Paryžius, kiti kraštai tik jį seka.

Tolimesnė baleto raida ir suklestėjimas vyko romantizmo epochoje.

Man kaip mėgėjai, labai gražu baleto rūbai, kurie visada atrodo miniatiūriniai ir asocijuojasi su balta spalvaJ, o pagal istoriją XVIII a. pabaigoje baleto kostiumas tapo žymiai lengvesniu ir laisvesniu, o tai prisidėjo prie šokio technikos vystymosi. Atsirado triko, trumputė tiulio suknelė, atlaso batukai su kietais pirštagaliais. Panašiu metu atsiranda šokis "pointes" (pirštų galais), kuris lyg pakelia šokėją nuo viso žemiško. Šokį ant pirštų galų kaip išraiškos priemonę pirmoji panaudojo M. Taglioni.

Šiandien baletas labai populiarus, jis klesti Italijoje, Rusijoje, visi žinome garsųjį Moscow City Baley....

Negaliu pasigirti, jog mačiau daug baleto, bet gulbių ežerą teko matyti...ir emocijos buvo tos pačios, tas lengvumas....baletą šokantys žmonės man taip pat vieni iš tų perliukų, manau tiesiog privalai turėti tam pašaukimą ir dar žinoma gerus genusJ

Šį penktadienį Operos ir baleto teatre bus šokamas gulbių ežeras su Nerijumi

Lengvumo, skrydžio ir kuo daugiau šokio...

L.

Prêt A Porter.....

Duotuoju momentu (atsiprašau kalbininkų), man labai reikia suknelės, norėčiau juodos, tokios....na mintyse žinau kokiosJ

Gražiai pasipuošus pakyla nuotaika, atsiranda jėgų ir tada norisi lėkti laukaisJ, investuojant į save (žinoma protingumo ribose) jaučiamės ....visos žinote, kaip jaučiamės ir tada tą visą teigiamą ir gražią energiją išspinduliuojame , kaip sakoma į kosmosą ;)

Tarp merginų ,niekam nenuostabu, mūsų rate taip pat, būna pokalbių apie , kaip pasakytų nuostabioji stiprioji lytis , „skudurus“J

Vienos už vintage stilių, kitos tik už juodą spalvą, trečiom detalės labai svarbu....Aš norėčiau, kad mano vestuvinę suknelę sukurtų JuozukasJ, na o jei vestuvių nebus norėčiau, kad apskritai sukurtų suknelęJ

Visi žinome Juozuką ir jis man yra tiesiog pavyzdys , tiesiog talentas, tiesiog nereikia čia daug žodžių...

Apskritai, daug pasaulyje tokių perliukų, kurie stebina savo stiliaus pajutimo viražais, ir čia tikrai menas, tikrai tas kas nesutelpa į jokias Zaras, Mango, taip sakant aukštas pilotažas...

Vienas iš tokių perliukų, kurio net vardas skamba, pagal visus aukštajai madai būdingus standartus yra Christian Lacroix.

Christian Lacroix- – prancūzų dizaineris, neretai tituluojamas mados pasaulio menininku.

 Vaikystėje C. Lacroix buvo vienišas ir laiką leido tarp Camargue paplūdimių, Alpilles pušynų ir Galų-Romėnų įtvirtinimų griuvėsių, dalyvavo bulių kautynėse, teatro ir operos festivaliuose, gilinosi į Provensalio ir čigoniškas tradicijas, džiaugėsi paveikslais muziejuje ir knygomis palėpėje.

Jo būsimoji žmona Francoise supažindino jį su Paryžiaus paslaptimis ir paskatino jį piešti.

Christian Lacroix aukštoji mada pasižymi Paryžiui būdingu skoniu. Tai tikra šventė akims – užburia prašmatnios karaliaus Edvardo laikais dvelkiančios drapiruotos suknios, į imperijos laikus grąžinančios moteriškos suknelės, detalizuoti ispaniški drabužiai ir 7-ajam dešimtmečiui būdingas seksualus ir ekscentriškas stilius. Dizaineris prisipažįsta, jog save visiškai realizuoja, kai kurdamas drabužius gali žaisti istorinėmis detalėmis. Korsetai, siaura drabužio viršutinė dalis, pūsti sijonai ir rankovės, nėriniai, siuvinėjimas, deimantinės sagė, raišteliai, kaspinai ir beprotiški galvos apdangalai – štai tikrasis Lacroix braižas. Jo kurti drabužiai - formų, medžiagų ir spalvų kokteilis.

Poną Lacroix turbūt būtų netgi šiek tiek netikslu vadinti dizaineriu, manau jam labiau tiktų kūrėjas/menininkas, tačiau čia kaip ir dažnai būna gyvenime, būdamas kitoks, netgi būdamas per daug talentingas, visiem nepatiksi ir neįtiksi...todėl dar net nepraėjus aukštosios mados savaitei mados pasaulį pasiekė žinia apie šio vieno talentingiausių 20 ir XXI amžiaus dizainerių Christian Lacroix mados namų bankortą. Priežastys paprastos: Ch.Lacroix’o kūriniai visiškai neatitinka dabartinės rinkos poreikių – jie daugiau skirti gerėjimuisi akimis, nei dėvėjimui. Taip pat firmą spaudžia didžiulės skolos dėl nevykusių projektų, įsiskolinimų. Dar viena priežastis - pati garsiojo dizainerio kūryba, kuri, toli gražu, patinka ne kiekvienam.

Tačiau teigiama, kad Ch.Lacroix’as turi nemažai pasiūlymų plėtoti veiklą ir greitai ras rėmėją, ištrauksiantį jį iš bedugnės ir maža to visas Paryžius vis dar skanduoja „Christian Lacroix Forever“....

Man gimė mintis, jog „Mada ir šampanas gyvenimą padaro spalvotu“, prancūziškai būtų „Mode et Champagne rend la vie de la couleur…. J

Taigi savos mados ir šampano kasdien, kad gyvenimas būtų spalvotas ir  linksmas ...Ir jei ir nelemta užsidėti Juozuko suknelės ar Lacroix meno kūrinių, juk svarbiausia gera savijauta ir savas stilius, o taurė šampano dar ir mintį išlaisvinaJ

Tai – pasipuoškim...

L.