................ SAULĖS KELIAS

vėl vasara vėl saulė vėl vanduo, draugai, pajūris, TEN, kelionės...

šiandien perpiet sėdint prie vienos kompanijos fasado, vėjui gairinant pečius pagalvojau apie kokia bus vasara? nes vakar kilo mintis, kad metai praeina ateina dar viena Gegužė ir vėl nėra savaitgalių, nes jie jau paskirti ir suplanuoti....labai gerai. Dar vakar suskambėjo galvoje kad vasara, nors iki oficialios ir kalendorinės dar savaite jau čia, ir nebėra jau pagalvojimo, kad jau, kad  greitai....

man tas šiltasis periodas startuoja nuo 04.25 (ta dieną jau Gargždų kieme stebėjom Ramutės įdegį ir sveikinom draugę Šarūnę), tada ateina 05.26 kuomet pasveikinam dar vieną švenčiančią, tada tos 06.03 ir 06.08....ir taip prasideda bėgimas su daug juoko, išlaidų, planavimo, susidėliojimo ir saulės saulės...

dar vasara prasideda nuo poezijos...ji kaip tradicija, na bent jau man 3-ieji metai iš eiles, ten pat Aušros 7, tie ramūs vakarai, kai nužvelgi ateinančius, linksi matytiems, šypsaisi draugam, klausaisi skaitančių, nors ir nesi poezijos žinovas, bet klausai nes nuramina, nes po pirmadienio taip gera patylėti...ir nieko nesakyti, tiesiog...

džiaugiuosi kad yra tokia iniciatyva, džiaugiuosi, kad atsiranda norinčių ją aplankyti...jie kažkodėl man primena mokyklą, na tik mokykloje nebuvo vyno, cigarečių , sufle, ir dar privalomos analizės , ką autorius norėjo pasakyti...,yra tik žodžiai, žmonės, skambesys...

man tie pirmadieniai poezijos, dar visiška asociacija su „poezijos pavasariu“, nors čia ir vasara poezijos sakyčiau...

o va yra ir toks poezijos pavasaris:

Poezijos pavasaris – kasmetinis tarptautinis poezijos  festivalis, kurį organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m.. pradėtas rengti pažymint poetės Salomėjos Nėries 20-ąsias mirties metines. Pirmojo poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas – Justinas Marcinkevičius.  Renginio simbolis – Stasio Krasausko „poezijos paukštė“.

Per keletą dienų įvyksta apie penkiasdešimties susitikimų. Susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Kasmet rengiama poetų konferencija, kurioje poetai ir kritikai diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradiciniu tapo moksleivių poezijos vakaras bei neformalūs skaitymai „Eilėraščiai per naktį“.

Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, už svariausią debiutą almanache, pagerbiamas aktorius poezijos skaitovas. Kaune tradiciškai vainikuojamas "Poezijos pavasario" laureatas. Uždaromasis vakaras vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelyje.

Poezija gyva...ir kaip smagu, nors jei ir neseki naujienų, svarbiausia, kad girdi ir nori paklausyti...ir gal net paskaityti: (ir gal net pagalvoti, kad ji greitesnė už meilę ir mintis).

Žiūrėk - mums saulė kelią

Vaivorykštėm nudažo,

Mus pusnuogius apkloja

Ji šilko spinduliais -

Nušviesk ilgai, saulele,

Gyvenimą mūs gražų! -

Paskui naktis akloji

Ties jūra nusileis ...

                             S.Neris.

L.

Šiandien po vakar, ir po kitų dienų mintis apie vyrus....jei pažaistume minčių lietų su žodžiu vyrai, jis būtų gana įdomus. Vyrai- stiprioji lytis, vyrai mąsto lengviau, vyrai mus veda, vyrai taiso mašinas ir ne tik jas, vyrai dovanoja gėles, vyrai yra mūsų draugai, smagu draugauti su vyraisJ

Mes moterys dažnai kalbame apie vyrus, įvertiname ką tik sutiktus, turime savo rėmus (tikrai turime) į kuriuos jie turi tilpti, keikiame mus įskaudinusius, liaupsiname savo tėčius ar dėdes, nes jie turi patyrimo su mūsų mamomis ir tetomis, galėčiau sakyti, jog vyrai su gyvenimiška patirtimi mus žavi labiausiaiJ , dar turime vyrus kolegas...kuriuos matome dar kitaip: karjeristai, veltėdžiai, paslaugūs ir tt...

Ir čia man kilo mintis apie kelias grupes:

Draugai vyrai: su jais kalbamės apie jų/mūsų santykius, prašome pagalbos, klausiame vyriškos nuomonės, einame alaus...su šia kategorija, nekyla jokių pašalinių minčių na nebent pradžiojeJ, jie kaip broliai , kuriuos kartais norisi globoti, dažnai juos pateisiname, kartais net pamokome , kai jie pasimeta vis bandydami suprasti ko mum reikia?kaip reikia?:)

Kolegos vyrai: paslaugūs, atsargūs, globojantys..šita kategorija, praskaidrina tavo dienas darbe arba ne, niekada nepamiršta kovo 8, atidaro duris, pasakoja ko reikia ir ko nereikia daryti, gina nuo nepageidaujamų veiksnių darbe..., visada pastebi tavo naują šukuoseną ar sijoną.

Draugių vyrai: tai kategorija , kurie visada nori būti teigiami, nes puikiai supranta, nepatikti vienai iš draugių yra labai ne kasJ, dažnai klausia kaip sekasi, supranta , jog draugės apie juos pašneka, todėl stengiasi elgtis teisingaiJ, kai kurie laikosi atstumo...bet beveik visi supranta, kad tarp draugių įsiterpti nevalia, reikia jas visas prisijaukinti, jie visada asistuoja bendroje kompanijoje.

Ką tik sutikti vyrai: apkalbų objektai  moterų akyse ir tarp draugių, tai kategorija , kuri neriasi iš kailio, stebina, nori patikti, sužavėti , vyrai kuriuose pačioje pradžioje labai sunku atrasti minusą, o tiksliau būtų, tai tie kurie puikiai slepia savo minususJ

Vedę vyrai: su patirtimi, kas labai vyriška ir stipru, tėvai,  rūpestingi, subrendę, šeimos žmonės..

Vyrai meilužiai (čia tie kurie su santuokos saitais): melagiai, pavargę, daug kalbantys, vidurinio amžiaus krizės palytėti, norintys nuotykių, tačiau ne visi tik blogi, galbūt kai kurie tik dabar sutikę savo gyvenimo meilę..., bet jei ir taip daugelis iš jų bailiai...jei vis dar su tais saitaisJ

Amžinai jauni ir įsipareigoti bijantys vyrai: daug šnekantys, bėgantys, jų draugių amžiaus vidurkis beveik visada 23-24, nes su vyresnia teks išgirsti žodžius: namai, kartu, sužadėtuvės, kur eina mūsų santykiai ir ttJ

TIE vyrai: ar jų yra?:) tikiu, kad taip TIE- tai ir draugai, ir meilužiai (gerąja prasme), ir stebinantys ir nepamirštantys, ir patinkantys draugėmJ, o svarbiausia kalbantys ir norintys judėti į priekįJ, jie būna savimi su visais + ir -, su savuoju aš, ir noru kurti kartu....jie nebijo, kai klysta, kai nežino, kai pasimeta...

Aš nžn ar yra tokios kategorijosJ, gal kiekvieno vyro po truputį yra visuose. Bet turbūt svarbiausia tikri vyrai, tvirti ,o  svarbiausia kiekvienai iš mūsų kaip batas tinkantis vyras, su kuriuo norisi į kelionę, ir pas draugus, norisi diskutuoti, sužinoti ir net pasiginčyti...

Dar svarbu rasti savo dydį ir tada keliauti, kartais  nunešant tuos batus į taisyklą ,o  po to vėl suprasti, kad tai tavo dydis ir naujų nereikiaJ

Inspiracione....

Labai smagu yra juoktis visu kūnu, labai smagu yra susikalbėti su savimi, labai smagu yra žinoti, kad Tu esi Tu....šiandien mano įkvėpimas (beje vienas gražiausių angliškų žodžių man yra Inspiration) yra mano aplinka...Ji tokia skirtinga, kad galvoje tikras minčių lietus, ir tiesiog bėgantis takelis, bet svarbiausia , kad visa ta aplinka be galo įtakojanti ir verčianti galvoti, čia labai gerai...

Aplinka, padeda man pažinti save, padeda suprasti, kiek esu tolerantiška, kiek esu pikta, kiek užjaučianti, o kiek nepakanti ir  kritiška, o labiausia kiek Aš esu Aš...

Žmogaus nuotaiką prilyginčiau cunamiui,  galinga ir nuolat kitokių spalvų...tos pačios akys juokiasi, tos pačios verkia...pats tinkamiausias posakis apibūdinti, kad viskas keičiasi čia ir dabar...

Aplinka toks galingas reikalas , kuris sukelia begalę idėjų, filosofinio ežiuko sindromą ir dar visą šusnį emocijų...

Darbinė aplinka ugdo tavo tolerancijos skalę, nes darbe esantys žmonės yra Kolegos, labai svarbu šita suprasti..., kolegos-tai žmonės su kuriais geri kavą ryte, aptari organizacijos pliusus ir minusus, kartais pašmaikštauji, ieškai bendrų darbinių sprendimų. Man visada atrodo, kad šioje aplinkoje turi būti, kuo mažiau emocijų, čia priežastis, kodėl nenorėčiau būti kolega su savo draugu, vyru ar giminaičiu...nes darbinė aplinka kartais yra netolerantiška, pavydi, bekompromisė ir labai konkurencinga....darbe būna aštrių kampų, kuriuos kartais sunku apeiti, nes tai Kolegos, o ne žmonės dėl kurių norisi stengtis...todėl darbinę aplinką apibūdinčiau vienu žodžiu- mandagumas.

Sava aplinka – draugai, šeima...čia gali būti visoks, tiksliau toks koks esi...šeima tai žmonės, kurie tave visada priims, nors būsi giliai paklydęs ir labai pasimetęs...jie visada tavimi pasirūpins, net kai tau atrodys, kad šito galbūt per daug.. , tačiau tai be galo didžiulė vertybė, nes taip išreiškiama begalinė meile ir žinoma kraujo ryšys, kuris tikrai tirštesnis už vandenį... šeimos nariai gali milijoną kartų klausytis apie tavo pasiekimus darbe, apie tavo neapsisprendimus, kuriuo keliu pasukti, apie tavo planus rytojui...ir dar apie  daug ką...maža to šeimos nariai visada papasakos apie tavo pasiekimus kitiem, nes jie tavimi labai didžiuojasi ir dar šeimos nariai visada rūpinsis tavo sveikata...tai aplinka , kurioje tu nebijai..

Draugai...ramybė, toks pirma žodis, žmonės su kuriais paprasta ir nelengva, su kuriais įdomu, su kuriais juokies ir verki, su kuriais mokaisi ir atrandi... dėl kurių bijai, tačiau tai tie žmonės dėl kurių visada nori stengtis, jei tai tikra ir jauti atgalinį ryšį...Per laiką draugai tampa tavo neatsiejama ryto dalis, visada žinai, kada sulauksi pasilabinimo ir rūpesčio, kaip miegojai, žinai, kad gali  ir nebijai paprašyti pagalbos, jei kažko nespėji...nebijai netgi būti piktas, nes žinai , kad dažniausiai atgal gausi supratimo žodžių ir apkabinimą. Draugiškoji aplinka visada drąsina būti optimistu ir verčia tikėti, kai tau taip nebesitiki...draugai, netgi rūpinasi tavo asmenine laime, ir kartais labai nori, kad Tu kažką sutiktumJ. Gydo tavo širdį , ir padeda susmaigstyti adatėles į lėlytę to, kuris tave įskaudinoJ, jie visoje krūvoje nutaria, jog Jis buvo skirtas ne Tau ir išvardina krūvą neigiamų jo savybių, kurias tą minutę taip reikia išgirsti....Todėl draugiškąją aplinką reikia puoselėti, niekada nenumoti ranka, ir nuolat investuoti, kad gautum visus aukščiau išvardytus dalykus privalai duoti...kažkaip tikiu, kad čia neturi būti strategijų, čia tiesiog jausmas- besąlygiškai...

Dar yra To- Tavo žmogaus aplinka, man tai tolygu draugiškosios aplinkos apibūdinimui, tik ši aplinka be visų draugiškų įkvėpimų , dar įkvepia tave ir prisilietimu...na čia jau viskas aišku;)

Jei turėčiau pasakyti, kas mane įkvepia gyvenimui – tai pasakyčiau viskas, nuo savotiškos šeimos, įvairios su peripetijom draugiškos, mandagios kolegiškos ir atkeliaujančios (tik šiek tiek užtrukusios) To žmogaus aplinkos.....viskas kasdieną kitaip, visos aplinkos duodą stimulo tavo buvimui, leidžia ieškoti savęs...Svarbu pasisemti, čia kaip su sužinojimu, reikia norėti....taigi už įkvėpimą, kurio yra visur ir kasdien.

L.

P.S. Įkvėpti gali net praradimai....juk viskas baigiasi, kad dar gražiau prasidėtu.

Kine pavasareja...

„Ir vieną kart pavasarį Tu vėl atjosi drąsiai“....manau taip pasakyti galima ir apie kasmetinį ir labai smagų bei naudingą renginį Kino pavasaris ...Taigi kino pavasaris startuoja jau  2011.03.17 , šiandien varčiau programą mano krepšelyje 6 filmai, kurie patraukė dėmesį ir, kuriuos bandysiu pažiūrėti..

Kino pavasaris (Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“; VTKF) – vienas iš didžiausių Lietuvoje vykstančių filmų festivalių. Festivalio metu pristatomi įdomiausi, naujausi nekomercinio ir autorinio kino kūriniai, vertingos pripažintų režisierių retrospektyvos taip pat žiūrovai turi galimybę susitikti su kino kūrėjais.

VTKF „Kino pavasaris“ pateikia žiūrovams atrinktų, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose (Kanų kino festivalis, Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, tarptautinis Venecijos kino festivalis, tarptautinis San Sebastiano filmų festivalis, Toronto filmų festivalio ir kt.) mėgėjų ir profesionalų įvertintą kino programą. Kasmet festivalis pristato daugiau nei 100 filmų per 2 savaites.

Man kino pavasaris, tai tiesiog pavasaris visomis prasmėmis, tada visada pagalvoju į Vilnių atėjo taip ilgai lauktas ir lengviau kvėpuoti verčianti metų laikas. Lankau jį nuo studijų laikų, tuo metu aplankyti kino pavasarį tiesiog atrodė „geras tonas“, juk tai taip vilnietiška, madinga, būdavo visko: nesuprastų ir tiesiog atsitiktine tvarka pasirinktų filmų, erzelio, jog „čia kažkokia nesąmonė“, tačiau ta atmosfera , kuri tvyro tas 2 savaites ir priverčia pasijusti beveik kinomanu ir žinoma dar priverčia sužinoti, o vėliau ir padiskutuoti, pagaliau priverčia užsidėti tą vilnietišką +, čia kam ko reikiaJ

1995 m. kino pavasaris įvyko pirmą kartą (kino teatre Lietuva). Nuo 2003 m. oficialiai dalyvauja Kanų kino festivalio metu vykstančios kino mugėje „Marché du Film“. 2009 m. VTKF „Kino pavasaris“ pirmą kartą pristatė konkursinę programą „Nauja Europa - nauji vardai" bei tarptautinę žiuri. "Geriausio filmo apdovanojimui" buvo pristatyti debiutiniai filmai iš Rytų ir Centrinės Europos: Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos bei Bosnijos ir Hercegovinos šalių.

Pagrindinis VTKF „Kino pavasaris“ tikslas – suteikti Lietuvos bei Baltijos šalių žiūrovams galimybę išvysti kuo daugiau pripažinto, diskusijų sukėlusio, žinomuose kino festivaliuose apdovanotų nepriklausomo kino filmų iš viso pasaulio.

Kino pavasario tikslas supažindinti , tai tolygu sužinojimui, todėl verta, nesvarbu dėl kokios priežasties: nes norite užsidėti pliusą, nes domitės kinu, nes norite sutikti žmonių, nes norite būti madingi, nes pavasaris....nesvarbu, nauda bus...viskas lieka ir savaip susidėlioja ten giliai pas kiekvieną iš mūsų...o kinas dar niekam nepakenkėJ

Renkamės, einam, pasitinkam pavasarį, dalinamės sužinojimu/pamatymu....nes šį pavasarį jis vėl atjojo drąsiai...

P.S. Ligita, ačiūJ

L.

ALIO

Labai svarbu mankštinti savo smegenis, o jei dar galimą suderinti kaip pasakytų rusai „prijatnoje s paleznom“ tai išvis labai sveikintinaJ

Todėl Aš labai pritariu populiariem ir nė velnio nenuvalkiotiems protų mūšiam (protų kovom, kaip pavadinsit juk nepagadinsit).

Protų kovos - komandinis žaidimas. Jo metu garsiai užduodami klausimai iš įvairių temų, komandos atsakymus užrašo išdalintuose lapeliuose. Iš viso būna šeši turai po dešimt klausimų. Laimi komanda, teisingai atsakiusi į daugiausia klausimų. Be patiriamo azarto, laimėtojų laukia prizai.

Tiesa pasakius, mane šis žaidimas , kaip ir bendravimas su įdomiais žmonėmis priverčia pasitempti....nes klausimas ant kokio kalno buvo nukryžiuotas Kristus? arba kokios spalvos yra baltosios meškos plaukeliai?, dažnai priverčia išpūsti akis, ir susimąstyti ką skaitai? Ir ar pakankamai sužinai?:)

Rengėjai apie proto mūšius sako taip: „Pati pramoga labai azartiška - kas pabando, tas pradeda lankytis nuolat. Jaunimui pramogų yra – galbūt jų trūksta vyresnio amžiaus žmonėms, perkopusiems 30, 40. Juos tokia pramoga labai vilioja. Tačiau ateina įvairaus amžiaus žmonių – nuo 20 iki 70 metų““.

Visiškai sutinku, labai smagu, kaip gimtuosiuose Gargžduose ši pramoga, kuri rengiama vietinėje kavinukėje „Lijo“ suburia kone visą Gargždų bendruomenę, užsukęs gali sutikti senai matytus mokytojus, klasiokus, kiemo draugus, ir aišku Gargždų bangos fanusJ

Šiandien ta diena, kai pagaliau atstovėję eilę ir dėka Ramutės pažinčių eisime žaisti, tokia įdomia ir mišria komandaJ, ne visi visus gerai komandoje pažįsta, bet va tau ir dar vienas proto mūšių +, proga susipažintiJ

Visiškai aišku, verta tikrai verta, kiek esu dalyvavusi iki dabar atsimenu naudą: tai yra: koks yra Indijos piniginis vienetas?, kiek yra sostinių Europoje iš raidės V?

Tai žaidžiam, sužinom, susipažįstam ir pasitinkame pavasarį protingai ir spalvotai;)

L

All around the world

Žiema iškankino, norisi šilumos ir saulės, taip norisi...tais šaltais lietuviškais rytais, kai lauke -19 ir daugiau, prieš užsivesdama mašiną (užsiveda, kaip gerai, labai gerai) pagalvoju apie saulę, šiltą vėją ir tolimas šalis, taip kai pas mus žiema kandžiojasi norisi ten , kur jauku, kur tapkės per pirštą pagrindinis apavas, kur paltai neparduodami, o kepurės ir šalikai taip pat neturi paklausos...Tačiau ne tik , kai šalta, kaip dabar, bet ir visada neapleidžia tas noras pamatyti, atrasti, pažinti....pakeliauti...juk taip smagu žiūrėti į iš kelionės grįžusių žmonių akis, pilnas žiežirbų, aistros, lengvumo, atradimų ir klausytis pasakojimų apie tai, kaip ten, kažkur kitur vyksta gyvenimas...

Atrasti save ir kitus kelionėje labai geras patyrimas, kuris praplečia akiratį, sudėlioja mintis ir išlaisvina nuo rutinos...Taip, norint keliauti reikia ne tik tos ryškiai raudonos piniginės, dar reikia , kad joje šis bei tas būtų, bet turbūt labiausiai, kaip ir norint sužinoti reikia noro, noro susirasti savo kelionę...

Visas savo patirtas keliones galėčiau įvertinti +10, jos buvo ten, kur norėjau ir galėjau sau leisti nukeliauti, buvo su tais žmonėmis ir tinkamu laiku...iki dabar smagu prisiminti laisvą , mergaitišką atostogų ritmą Turkijoje (nors ir ne pati egzotiškiausia vieta pasaulyjeJ), gera darosi pagalvojus apie nuostabiąją Kroatiją ir visą kelionės laikotarpį išpūstas akis, smagu buvo ir Airijoje, netgi darbinės kelionės į Stokholmą būna smagios, juk kita erdvė , kita ausiai kalba ir kitokie veidai...

Buvo daugiau tų kelionių ir visos jos vertos prisiminimų ir net pakartojimo..

Taigi svarbu susidaryti savo kelionės planą ir turėti didžiulį norą tą planą įvykdyti.

Planas – Amerika, atrodo labai jau planas, tačiau noras toks, kad jis labai pasistengus gali būti įvykdytas, reikia bendraminčių, google, raudonos piniginės (tokios paryškintos) dar drąsos ir žinoma tikėjimo, kad pavyks...

Šiandien apie vieną iš plano vietų Didysis Kanjonas- yra spalvingas ir stačių šlaitų tarpeklis Arizonos valstijoje, JAV. Didžioji tarpeklio užimamo ploto priklauso Didžiojo Kanjono nacionalinio parko teritorijai. Tarpeklis suformuotas Kolorado upės bei jos intakų per daugiau kaip 6 milijonus metų, regiono ilgis 446 km, o plotis kinta nuo 6,4 iki 29 km. Priešistoriniais laikais Didžiojo Kanjono apylinkėse gyveno indėnai, kurie statydavosi gyvenvietes pačiame tarpeklyje bei jo urvuose. Laikoma, kad pirmasis Didįjį Kanjoną išvydęs europietis buvo García López de Cárdenas, lankęsis čia 1540 m. Didysis Kanjonas buvo beveik nežinomas iki laikotarpio po JA pilietinio karo. Pirmoji ekskursija buvo atlikta 1869 m. vienarankio majoro John Wesley Powell mažomis medinėmis valtimis kartu su kitais devyniais vyrais, iš kurių tik šeši sėkmingai baigė kelionę. Powell matomus kanjono nuosėdinių uolienų sluoksnius prilygino „įspūdingos knygos lapams“.

Viena iš vietų , kurią reikia pamatyti be abejonės, čia informacijos daugiau http://www.nps.gov/grca/index.htm , kuri padės atsirasti dar didesniam norui, čia jei kilo nors menka abejonė;).

Taigi keliauti, pagal savo norus ir planus pats geriausias reikalas, tik svarbu nepamiršti tų planų ir pamažu visais įmanomais būdais pradėti juos įgyvendintiJ

„Pro šalį milžinišku greičiu bėga kitu keliaujančiu vaizdai ir mintys, o viduje viskas spurda ir nesitveria, nes tu žinai, kad visa tai, ką dabar matai ir girdi, vyksta tik vienąkart gyvenime ir tik tau“- taip galima pasakyti ir apie keliones, vyksta Tau, todėl dėl savęs verta.. labai verta.

Taigi, einam pirkt raudonos piniginės ir pradedam.

L

DNR ....

Organizmas auga ir funkcionuoja tik todėl , kad yra planas, pagal kurį viskas valdoma. Juk labai dažnai sakoma „čia genai kalti“, kokie esame, kas esame, kaip ten viskas sudėliota? Sakyčiau gana painu ir sudėtinga. Pasirodo žmogus turi apytikriai 23 000 genų, lemiančių žmogaus požymius.

Aplink labai daug jau netrukus pasauly išvysiančių piliečių....jau tuoj, jau greitai...nauja gyvybė, dar vienas naujų genų rinkinys...

Genas yra deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulės fragmentas, koduojantis informaciją apie polipeptido ar baltymo aminorūgščių seką.

Baltymai lemia tam tikrą organizmo požymį (plaukų, akių spalvą, ūgį ir pan.) ir sudaro organizmo fenotipą. Taigi genas yra paveldėjimo priemonė, paveldimosios informacijos nešiklis. Dauginimosi metu ši informacija perduodama kitoms kartoms. Kita genų rūšis, reguliuojantieji genai sąveikauja su regulavimo baltymais ir kontroliuoja struktūrinių genų darbą. Sąvoką „genas“ pirmą kartą 1909 m. pasiūlė danų mokslininkas Vilhelmas L. Johnsenas. Sudėtingų organizmų (tarp jų ir žmogaus) genų dydis labai varijuoja. Dauguma genų sankaupų turi savo neveiklių kopijų – pseudogenų – kuriuose evoliucijos eigoje prisikaupė mutacijų ir jie prarado savo veiklumą. Dauguma genų koduoja informaciją apie įvairių baltymų sintezę ląstelėje. Pastarieji atsako už tam tikrą organizmo veiklą, lemia tam tikrus požymius ir reguliuoja kitus genus. Išskyrus identiškus (monozigotinius) dvynius, visų žmonių genų rinkiniai (genotipas) skiriasi ir yra unikalūs. Jeigu aleliniai genai (genai, užimantys tą pačią vietą ir lemiantys tą patį požymį ar funkciją) vienodai lemia požymį – individas šio požymio atžvilgiu bus homozigotinis, jei skirtingai – heterozigotinis. Be to, aleliniai genai vienas kito atžvilgiu gali dominuoti arba slopinti. Pavyzdžiui, rudų akių genas dominuoja prieš mėlynų akių geną (pastarasis vadinamas recesyviniu).

Čia labai moksliškai ir sudėtingai, pasirodo tai  kokie esame, kokia akių, plaukų spalvą turime yra užkoduota kažkur ten...organizmas kaip labirintas, tikrai sudėtingas ir nepaprastas, visada galvoju, kad žmogus yra tobulas...nes kaip jis funkcionuoja ir kaip viskas vyksta yra gana nemažas stebuklas...

Šiandien man kylą klausimas, kas formuoja žmogų? taip sutinku , jog akys, plaukai, odos spalva gali priklausyti nuo tos sudėtingos sistemos, genų ir tt...bet, jei nemoksliškai aš tikiu, kad mes patys formuojame save...augame, patiriame, atrandame ir prarandame...Juk žiūrint nuotraukas dažnai matome ne tik kaip pasikeitė mūsų aprangos stilius, kūno formos, keičiasi ir žvilgsnis (akyse atsiranda daugiau patirties).

Taigi galime išvysti šį pasaulį šviesiais ar tamsiais plaukais, tamsia ar šviesia oda, mėlynomis ar rudomis akimis, ir čia jau mūsų sudėtingas organizmas, aišku iš brunetės tapti blondine ar atvirkščiai galima gana greitai šiais laikais...jei tik yra noras, nors aš ne visada už ėjimą prieš gamtą, bet čia jau kiekvieno iš mūsų pasirinkimas ...bet tai kiek žinome, kaip kalbame, ką turime pasakyti, jau ne genų įtaka...čia jau tai ko siekiame, kaip norime gyventi, ką norime atrasti ir kiek kiekvienam iš mūsų reikia...

Formuojamės visą gyvenimą, toks būtų mano atsakymas, čia kaip su drugeliais pradžioje jie būna dideli ir jauni, vėliau brandūs, o dar vėliau pilni patirties...taip ir su tom akim nuotraukose, jei gerai įsižiūrėsime, tai pats tikriausias mūsų formavimosi atspindys...

L.

Kontrolinis šūvis...

Čia yra mano kiemas....linksniavo visa Lietuva , o susidariusios skirtingų fanų grupės, tie , kurie už Fojė ir tie, kurie už Sel, tikrai buvo pasiryžę krauju pasirašyti už savo dievukus ir paleisti ne vieną kontrolinį šūvį....

Aš nebuvau labai arši gerbėja nei vienų, nei kitų, man Saulės miestas priklausomai nuo nuotaikos ir vietos gerai skamba ir Egidijaus ir AndriausJ, užtat artima draugė apie Foje žinojo viską , turėjo nuplyšusius džinsus, verkė per paskutinį jų koncertą ir visas Bravo apdovanojimų statulėles tikrai būtų skyrusi ne SELJ

Taip taip Egidijus Dragūnas ir skandalingoji SEL, apie šį pilietį , kaip asmenybę nediskutuosiu, tačiau niekas negali ginčytis, kad muzikos istorijoje  šis vardas kurė ir vis dar kuria istoriją, ir nuomonių apstu, kažkam jis genialus muzikoje, dar kažkam mažvaikis narkomanas, treti vis dar lygina jį su Andriumi Mamontovu (mano nuomone visiškai skirtingi reikalai)....tačiau nėra abejonės, vietoje jis nestovi, suka suka tą ratelį ir tiesa pasakius, ne viskas (nes kai kas rėžia ausį), labai netgi verta dėmesio....yra talento, jeigu galima taip skambiai pasakytiJ

SEL – lietuviška šokių muzikos grupė. Grupės istorija prasidėjo 1992 m. lapkričio 10 d., kai jos įkūrėjas ir lyderis Egidijus Dragūnas pasiryžo paskambinti Andriui Mamontovui (paradoksai), tuo metu vedusiam laidą radijo stoties M-1 eteryje, ir paprašė padėti sukurti repo grupę. E. Dragūnas neliko nepastebėtas ir su juo bei keliais jo draugais netrukus pradėjo dirbti Andriaus brolis Justas Mamontovas, tuo metu prodiusavęs populiarią hiphopo grupę Pompa.

Per savo egzistavimo laikotarpį Sel paliko ryškų pėdsaką Lietuvos muzikos padangėje. Grupė išleido 10 albumus, 6 singlus, 2 geriausių dainų rinkinius ir vieną dokumentinį DVD filmą. Pastovus narys grupėje yra tik jos lyderis Egidijus Dragūnas. Pradedant pirmuoju albumu „Kontrolinis šūvis“, Egidijus dirbo vis su naujais žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip veikdavo SEL muziką. SEL taip pat užsiima ir DJ veikla, turi nuosavą įrašų studiją.

SEL yra pripažinta kaip viena sėkmingiausių visų laikų Lietuvos šokių muzikos grupių. Tai liudija grupės pelnyti apdovanojimai šioje nominacijoje Radiocentro muzikiniuose apdovanojimuose 2001 m. ir 2002 m. kritikų ir klausytojų itin palankiai įvertintas pastarasis SEL darbas „Muzika“, kuris grupei pelnė geriausio metų albumo apdovanojimus Radiocentro muzikiniuose apdovanojimuos 2007 ir Bravo 2006. Šio albumo dainos „Muzika“ ir „Parašyk man laišką iš Paryžiaus“ nurungė nominantus, atitinkamai, Bravo ir Radiocentro apdovanojimuose.

Taip sakant komanda su daug etapų. Klausau dabar ir naujausio jų produkto „Aš kaip žąsis“, taip vietomis nuo teksto bent jau pastarosios dainos užima kvapą.....primena jų  pirmuosius paaugliškus kūrinius....

Bet šiaip turi SEL žavesio yra labai gerų prisiminimų su jų muzika: ką tik praūžęs 30-metis, ir smagus judėjimas „kai mintys bėgo tolyn“ ir kilo klausimas, „bet tai kaip tau šita naktis“J, o kur dar kelionė į Nidą, kuri neapsieina be garso su žodžiais „nieko nesakyk“ (rūkyti cigaretę privalu), o kur dar seni ir ne tokie seni laikai su „leisk“ ir „veju“....

Skonio reikalas, ir apskritai svarbu, kad garsas būtų geras ir ausies neriežtu..

gero klausymo savo muzikos...

L.

Pūsk vėjau pūsk...

Vėjas šiltas vėjas per marias....malonu, kai pučia šiltas, lengvas sumertaimo breezas :D

Kai vėjas kedena plaukus , arba kai taip ieškome to gaivulio, nuo karštos Rugpjūčio saulėsJ

Dar smagiau tyvuliuoti kokiame ežeriuke, su lengvu vėjo siūbavimu....man malonus tas lengvas ir šiltas vėjelis, vaikystėje patikdavo ir stiprus pajūrio vėjas, kuris versdavo iš kojų,  būdavo taip smagu ir kad  net turėjom žaidimą (pajūrio vaikų) prisikabini maišelį ant siūlo ir leidi vėjui jį nešti/pūsti, o tu leki iš paskos, lakstai kol nebeturi jėgų ir taip linksma, bandai pavyt vėją taip sakant....

Vėjas – galingas vyras, stiprus ir net pavojingas....šiandien jis piktas ir kiek matau per langą galinėtis su juo nelengva, o ką jau kalbėti, kad dingsta elektra, apsemiama Nida ir visas Tas kraštas.....pyksta, šiaušiasi, o gal varo žiemą lauk....

Čia ta nemalonioji pusė, kuri pridaro žalos , tas vėjas, kuris neleidžia savęs pavyti...beveik Uraganas...

Uraganas (dar vadinimas tropiniu ciklonu) – labai smarkus vėjas, padarantis didelių nuostolių. Pagal Boforto skalę uraganu laikomas toks vėjas, kurio greitis nemažesnis nei 30 m/s. Uraganas sukelia audrą, kartais ir viesulą. Uraganai dažnesni atogrąžų kraštuose. Susidaro virš įšilusių jūrų ir vandenynų (todėl dažniausiai kyla vasaros pabaigoje).

Pavadinimas uraganas kilo nuo majų vėjo ir ugnies dievo Hurakano. Rytų Azijoje uraganai vadinami taifūnais, pagal graikų mitinį milžiną Tifoną arba pagal kinų k. žodį daifung, reiškiantį didelius vėjus.

Galingiausi uraganai siautėja Karibų jūros regione, Okeanijoje, Indijos vandenyno pakrantėse, Rytų Azijoje. Pasaulyje pražūtingiausiu laikomas Bholos uraganas. 1970 m. nusinešęs daugiau ne 300 tūkst. gyvybių Bangladeše. Daugiausiai nuostolių padaręs uraganas yra Katrina, 2005 m. nusiaubęs pietryčių JAV. Ilgiausiai trukęs ir daugiausiai nukeliavęs tropinis ciklonas yra uraganas Džonas, 1994 m. kilęs Ramiajame vandenyne, 500 km nuo Meksikos krantų, pasiekęs Havajus, klajojęs po vandenyną, ir galiausiai priartėjęs prie Aliaskos.

Mokslininkai teigia, kad padidėjęs CO₂ kiekis atmosferoje, vedantis į klimato atšilimą, turi įtakos uraganų dažnumui ir stiprumui.

Orų pranešėjai visiems uraganams ir tropiniams ciklonams duoda vardus. Taip daroma todėl, kad būtų galima atskirti kelias vienu metu siautėjančias gamtos stichijas.

Šiandien Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) parenka vardus visiems Atlanto ir Ramiojo vandenynų baseinų tropiniams ciklonams. Iš viso sudaromi šeši sąrašai su skirtingais vardais. Kiekvienas sąrašas yra panaudojamas kas šešerius metus, tik kai kurie „išimti iš apyvartos“ vardai yra pakeičiami naujais. Kiekvienais metais pirmoji vėtra gauna vardą iš A raidės, nesvarbu, kiek vardų buvo panaudota praėjusiais metais.

Dar niekuomet tropiniams ciklonams nebuvo suteikti vardai, prasidedantys Q ir U raidėmis. Tiesiog tokie vardai yra labai reti. Ateinančių metų vardai. 2005 metais Atlanto vandenyno vėtroms ir uraganams bus suteikiami šie vardai: Arlena, Bretas, Sindi, Denisas, Emilija, Franklinas, Gerta, Harvis, Irena, Džošas, Katrina, Li, Marija, Neitas, Ofelija, Filipas, Rita, Stenas, Tamis, Vincas ir Vilma.

Taigi, gamta su savo uraganais ir viesulais yra galinga...tokia, kuri gali viską pakeisti per sekundę...todėl smagu, kad pas mus pučia tik stiprus vėjas..., kuris nenuplėšia visų rūfų ir nesubreikina visko į pyseliusJ

Man gera čia gera kur esu, Lietuvoje su savo vėjais max 30m/s ....ir  aplankančiais ne taip jau ir dažnai... ir nebūna tada gal visai labai - košmariškai blogai, reikia tik laikytis saugumo ir nebandyti jo pasivyti, tomis dienomis , kai jis nepavejamas...reikia tiesiog leisti jam pūsti....vėjas, kaip ir mes žmonės turi nuleisti garą...

Saugaus vėjo;)

L.

Like a Swan...

Baletas lygu lengvumas, puantai, skrydis, balta spalva ir aišku gulbė...šiuo metu gana plačiai aptarinėjamas naujas filmas su  Natali Portman „Juodoji Gulbė“, man filmas pasirodė labai emocingas, žiūrint viskas buvo perteikta taip, kad net atrodo ėjo pajusti ir fizinį skausmą, filmą užskaitau, patiko...

Šokis apskritai labai gražu, kyla mintis kiek daug gali mūsų kūnas, žinoma viskas priklauso nuo talento ir įdėtų pastangų, man kaip mėgėjai šokis labai gera energijos išleidimo priemonė...smagu tvarkytis kambarius skambant gerai muzikai ir sutrypti kelius šokio žingsnelius valant dulkes, šokti smagu visaip kaip išeina, kaip norisi....

Bet va baletas man visada atrodė ir atrodo šokis , kuris ne tik gražus akiai, bet reikalauja didelių valios pastangų, talento ir didelio noro, tai tiesiog gyvenimo būdas...Kai mieste pamatai garsiausią Lietuvos baleriną Eglę Špokaitę neįmanoma jos su niekuo sumaišyti, eisena, visa kūno forma, kaip štampas, vizitinė kortelė ir nesvarbu ji su vasarinėmis basutėmis ar žieminiais ilgaauliais, atrodo , jog ji visada su puantaisJ, tas lengvumas....

Taigi Baletas (pranc.ballet) – sceninio meno rūšis, kurios pagrindiniai elementai yra šokis, pantomima ir muzika, sujungti į vientisą scenos veiksmą. Šiuolaikiniame balete plačiai naudojami ir gimnastikos bei akrobatikos elementai. Paprastai baletas turi siužetą, yra dramos spektaklis, kuriame žodžiai pakeičiami įvairiais judesiais, mimika ir šokiais.

Baletą atlieka baleto trupė, sudaryta iš baleto aktorių. Baleto pastatyme dalyvauja libreto sudarytojas, kuris duoda baleto veiksmui temą ir siužetą; kompozitorius, sukūręs muziką, suteikia bendrą toną, nurodo šokio pobūdį, stilių, atvaizduoja bendrą nuotaiką; dailininkas užsiima dekoracijomis ir kostiumais; baletmeisteris kuria pačias judesių formas.

Taigi baletas visa komanda, būrys žmonių dirbančių, kad būtų perteiktas tas lengvumas, kurį drąsiai galėčiau vadinti skraidymu.

Baleto pradmenis galima rasti senovės Egipto šventuosiuose šokiuose. Indijoje, Siame ir kitur Azijoje iki šių dienų išliko mistinio pobūdžio šventieji šokiai. Senovės Graikijoje (iš dalies ir Romoje) šokiai turėjo religinės reikšmės, jie buvo susiję su įvairiomis kulto apeigomis ar lydėjo tragedijų ir komedijų vaidinimus, nebūtinai būdami glaudžiai susiję su bendru veiksmu. Romėnams buvo žinomi ir vynuogių surinkimo šventės šokiai, skirti Bakcho garbei. Prie maldyklų dažnai buvo ištisi šokėjų būriai.

Artimas dabartiniam supratimui baletas atsirado Italijoje Renesanso epochos metu (XVI a.) ir pradžioje buvo bendro veiksmo ir nuotaikos siejama šokių scena operoje.

Pirmuoju pasaulietiškuoju baletu laikomas spektaklis pastatytas 1489 m. Milano kunigaikščio ir Izabelės Aragonietė vestuvių proga. Tai buvo dvaros iškilmės su eisenomis, muzika, šokiais ir žaidimais.

1581 m. Kotrynos Medici kapelmeisteris Baltasarini pastatė pirmąjį baletą Prancūzijoje "Circėja ir jos nimfos". Pirmųjų baletų muzikinį pagrindą sudarė liaudies ir dvaro šokiai. Baletas buvo grynai karaliaus dvaro pramoga, jame dalyvavo dvariškiai, netgi karaliai.

Savarankiška sceninio meno šaka baletas tapo tik XVIII a. antroje pusėje, po prancūzų baletmeisterio J. G. Noverre reformų. Noverre (1727-1810) atskyrė baletą nuo operos, sujungęs jį su antikine pantomima. Baleto centru tampa Paryžius, kiti kraštai tik jį seka.

Tolimesnė baleto raida ir suklestėjimas vyko romantizmo epochoje.

Man kaip mėgėjai, labai gražu baleto rūbai, kurie visada atrodo miniatiūriniai ir asocijuojasi su balta spalvaJ, o pagal istoriją XVIII a. pabaigoje baleto kostiumas tapo žymiai lengvesniu ir laisvesniu, o tai prisidėjo prie šokio technikos vystymosi. Atsirado triko, trumputė tiulio suknelė, atlaso batukai su kietais pirštagaliais. Panašiu metu atsiranda šokis "pointes" (pirštų galais), kuris lyg pakelia šokėją nuo viso žemiško. Šokį ant pirštų galų kaip išraiškos priemonę pirmoji panaudojo M. Taglioni.

Šiandien baletas labai populiarus, jis klesti Italijoje, Rusijoje, visi žinome garsųjį Moscow City Baley....

Negaliu pasigirti, jog mačiau daug baleto, bet gulbių ežerą teko matyti...ir emocijos buvo tos pačios, tas lengvumas....baletą šokantys žmonės man taip pat vieni iš tų perliukų, manau tiesiog privalai turėti tam pašaukimą ir dar žinoma gerus genusJ

Šį penktadienį Operos ir baleto teatre bus šokamas gulbių ežeras su Nerijumi

Lengvumo, skrydžio ir kuo daugiau šokio...

L.

Prêt A Porter.....

Duotuoju momentu (atsiprašau kalbininkų), man labai reikia suknelės, norėčiau juodos, tokios....na mintyse žinau kokiosJ

Gražiai pasipuošus pakyla nuotaika, atsiranda jėgų ir tada norisi lėkti laukaisJ, investuojant į save (žinoma protingumo ribose) jaučiamės ....visos žinote, kaip jaučiamės ir tada tą visą teigiamą ir gražią energiją išspinduliuojame , kaip sakoma į kosmosą ;)

Tarp merginų ,niekam nenuostabu, mūsų rate taip pat, būna pokalbių apie , kaip pasakytų nuostabioji stiprioji lytis , „skudurus“J

Vienos už vintage stilių, kitos tik už juodą spalvą, trečiom detalės labai svarbu....Aš norėčiau, kad mano vestuvinę suknelę sukurtų JuozukasJ, na o jei vestuvių nebus norėčiau, kad apskritai sukurtų suknelęJ

Visi žinome Juozuką ir jis man yra tiesiog pavyzdys , tiesiog talentas, tiesiog nereikia čia daug žodžių...

Apskritai, daug pasaulyje tokių perliukų, kurie stebina savo stiliaus pajutimo viražais, ir čia tikrai menas, tikrai tas kas nesutelpa į jokias Zaras, Mango, taip sakant aukštas pilotažas...

Vienas iš tokių perliukų, kurio net vardas skamba, pagal visus aukštajai madai būdingus standartus yra Christian Lacroix.

Christian Lacroix- – prancūzų dizaineris, neretai tituluojamas mados pasaulio menininku.

 Vaikystėje C. Lacroix buvo vienišas ir laiką leido tarp Camargue paplūdimių, Alpilles pušynų ir Galų-Romėnų įtvirtinimų griuvėsių, dalyvavo bulių kautynėse, teatro ir operos festivaliuose, gilinosi į Provensalio ir čigoniškas tradicijas, džiaugėsi paveikslais muziejuje ir knygomis palėpėje.

Jo būsimoji žmona Francoise supažindino jį su Paryžiaus paslaptimis ir paskatino jį piešti.

Christian Lacroix aukštoji mada pasižymi Paryžiui būdingu skoniu. Tai tikra šventė akims – užburia prašmatnios karaliaus Edvardo laikais dvelkiančios drapiruotos suknios, į imperijos laikus grąžinančios moteriškos suknelės, detalizuoti ispaniški drabužiai ir 7-ajam dešimtmečiui būdingas seksualus ir ekscentriškas stilius. Dizaineris prisipažįsta, jog save visiškai realizuoja, kai kurdamas drabužius gali žaisti istorinėmis detalėmis. Korsetai, siaura drabužio viršutinė dalis, pūsti sijonai ir rankovės, nėriniai, siuvinėjimas, deimantinės sagė, raišteliai, kaspinai ir beprotiški galvos apdangalai – štai tikrasis Lacroix braižas. Jo kurti drabužiai - formų, medžiagų ir spalvų kokteilis.

Poną Lacroix turbūt būtų netgi šiek tiek netikslu vadinti dizaineriu, manau jam labiau tiktų kūrėjas/menininkas, tačiau čia kaip ir dažnai būna gyvenime, būdamas kitoks, netgi būdamas per daug talentingas, visiem nepatiksi ir neįtiksi...todėl dar net nepraėjus aukštosios mados savaitei mados pasaulį pasiekė žinia apie šio vieno talentingiausių 20 ir XXI amžiaus dizainerių Christian Lacroix mados namų bankortą. Priežastys paprastos: Ch.Lacroix’o kūriniai visiškai neatitinka dabartinės rinkos poreikių – jie daugiau skirti gerėjimuisi akimis, nei dėvėjimui. Taip pat firmą spaudžia didžiulės skolos dėl nevykusių projektų, įsiskolinimų. Dar viena priežastis - pati garsiojo dizainerio kūryba, kuri, toli gražu, patinka ne kiekvienam.

Tačiau teigiama, kad Ch.Lacroix’as turi nemažai pasiūlymų plėtoti veiklą ir greitai ras rėmėją, ištrauksiantį jį iš bedugnės ir maža to visas Paryžius vis dar skanduoja „Christian Lacroix Forever“....

Man gimė mintis, jog „Mada ir šampanas gyvenimą padaro spalvotu“, prancūziškai būtų „Mode et Champagne rend la vie de la couleur…. J

Taigi savos mados ir šampano kasdien, kad gyvenimas būtų spalvotas ir  linksmas ...Ir jei ir nelemta užsidėti Juozuko suknelės ar Lacroix meno kūrinių, juk svarbiausia gera savijauta ir savas stilius, o taurė šampano dar ir mintį išlaisvinaJ

Tai – pasipuoškim...

L.

In my dreams..

Sapnavau, kaip jis Tau spyrė į veidą ir po to norėjo supjaustyt tavo automobilio padangas“-taip ryte su manim pasisveikino mano draugė, ačiū dievui tai buvo tik sapnas, toks po savaitgalinio maisto matytJ

Bet būna ir smagių, tokių kaip: sapnavau, kad keliauju, sapnavau, kad jis laikė mane už rankos  arba sapnavau kad.....

Sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Sapnai - vienas iš žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, rimtai dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti eksperimentiškai. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti. Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi vadinamojo budriojo miego - REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes.

Žmonės jau nuo senų senovės domėjosi sapnais. Senovės graikai, romėnai ir babiloniečiai teikė didelę reikšmę sapnams, ypač mūšio išvakarėse. Biblijoje, taip pat pilna sapnų aprašymų. XX a. psichoanalitikas Zigmundas Froidas pasakė, kad sapnai - „karališkasis kelias į pasąmonę“, jis domėjosi sapnais, teigė, kad tai simboliais užkoduota informacija ir pats aiškindavo sapnų reikšmę. Šiandieniniai fiziologai ir psichologai sapnų turinį bando susieti su žmogaus asmenine patirtimi. Jų nuomone, sapnuose atsispindi įsisąmoninti ir neįsisąmoninti procesai, turiniu susiję su išorinio pasaulio reiškiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizmo procesais, poreikiais ir pan. Didžiausios įtakos sapnų turiniui turi praeityje įvykę įvykiai, išgyvenimai ir pasąmonėje glūdinti informacija.

Pagalvojus apie sapnus, man mintyse iškarto nuskamba frazė „ten -  kur nuneša sapnai“. Kartais taip nesinori nubusti ir net pikta, kai kažkas mus pabudina iš ten kur buvom nukeliavę, kartais būna priešingai ryte labai džiugu, kad gali ištarti „tai buvo tik sapnas“ (na po tokio pav spyrio i veidąJ).

Visada atrodo, kad sapnuose išgyvename atskiras emocijas, atsirandame susimaišiusiose vietose (namai tampa restoranu ir atvirkščiai). Man sapnuose labai ryškus yra baimės jausmas ir būna sunku pabėgti, jai kas vejasi, dar stiprus sapnuose būna nežinojimas , kaip elgtis, ir labai keista kai sapnuose verki, nieko nejauti, bet aš atsikeliu tada užtinusi ir skaudančia galva, kaip sakoma „susigadinusi nuotaika“;).

Šiuo metu egzistuoja dvi teorijos kodėl mes sapnuojame: fiziologinė ir psichologinė.

Fiziologinės teorijos šalininkai teigia, kad mes sapnuojame tam, kad pastoviai būtų dirginamos smegenų ląstelės. Tai turi vykti nuolat, kad užtikrinti normalią smegenų veiklą. Kai nemiegame, smegenis stimuliuoja tai, kas vyksta aplink mus – tai, ką sako draugai, ką rodo televizorius, ką skaitome, tai, ką pastebime kiekvieną sekundę. O kai užmiegame, smegenų jau neveikia išoriniai dirgikliai ir tada galvos smegenys dirba – analizuoja, rūšiuoja, įsimena per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktą informaciją, tuo pačiu koordinuoja viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą.

Psichologinės teorijos šalininkai visą dėmesį teikia emocijoms ir mano, kad sapnai yra tiesiogiai susiję su šių dienų įvykiais ir išgyvenimais. Dažnai jie atspindi tai, kas buvo mūsų mintyse prieš dieną ar kelias dienas. Daugelį sapnų sukelia tai, kas vyksta mūsų pasąmonėje. Kiekvienas žmogus turi atmintį, mąstymą, kurie turi būti kažkaip nuslopinami, kai negalime jais užsiimti, todėl miego metu ir sapnuojame. Taip pat, teigiama, kad žmonės sapnuodami nuslopina savo norus. Pvz., kieno nors nužudymas sapne reiškia, kad norite išsivaduoti nuo kažkieno įtakos arba visiškai nenorite turėti reikalų.

Sapnam yra teorijos, čia jau moksliški dalykai, yra sapnų knygutės, kurios jum paaiškins, ką reiškią sapnuoti braškes, utėles, vandenį ar nėštumą ir tt...

Man patinka sapnuoti, aišku gerus sapnus, tuos kuriuose skraidoma, bučiuojamasi, keliaujama, atrandama...norint tokius sapnuoti, jeigu tikėsime teorijomis, reikia, kuo daugiau gražių emocijų, kol nemiegame, kuo šviesesnio nusiteikimoJ, ir tada nebus spyrių į veidą, nebus noro nuo kažko pabėgti, nebus baimės nukristi nuo skardžio, tada tik spalvoti ir lengvi sapnai...ir kai nubusim nebus sugedusi nuotaika,  bus tas pats spalvotas skrydis...

Todėl aš pasakyčiau taip, jei lengva ir geros mintys, kai šviesu, tai kai tamsu nebus jokių baimių...ir tada jau nuneš mus sapnai kur mėlynos gėles ir žalios upės, ir žmonės geri ir sninga meduoliaisJ

L.

It is Friday, I am in love..

Kaip gerai, kaip gerai, kad yra penktadieniai....Sako nėra blogo oro, yra bloga apranga, tačiau išties savaitės diena penktadienis yra geriau už sekmadienį ir geriau už pirmadienį ir apskritai yra labai geraiJ

Penktadienis dažniausiai turi  asociacijas – reikės kažką veikti mieste po darbo, laukia 300 km kelias link jūros, džinsų diena, apie 14 val jau galima panirti į delfi ir kitus portalus, galima eiti miegoti, kada norisi, atsiras dar viena Grey serija, bus šeštadienis su kava lovoje arba pusryčiais mieste...

Bendrai penktadienis yra savaitės diena tarp ketvirtadienio ir šeštadienio.

Daugumoje šalių, kuriose darbo savaitė turi penkias dienas, penktadienis yra paskutinė darbo diena ir savaitgalio atsipalaidavimo pradžia.

Krikščionys per Adventą (apytiksliai keturias savaites iki Kalėdų) ir per Gavėnią (nuo Užgavėnių iki Velykų), pasninkauja. Islamo šalyse penktadienis yra šventoji diena. Judaizme (žydų tikėjime) šabas (šventa diena) prasideda nuo penktadienio saulėlydžio ir tęsiasi iki saulėlydžio šeštadienį

Jei mėnesio 13 diena yra penktadienis, tai ši diena laikoma nesėkmių diena. Žmonės, kurie tiki prietarais, šią dieną vengia kur nors eiti, saugosi nesėkmių. Ypač nesėkminga diena laikoma sausio 13-osios dienos penktadienis. Terminą „penktadienis“ sukūrė kalbininkas Jonas Jablonskis.

Tokia trumpa penktadienio istorija, ir nieko čia daug apie jį nepapasakosi....tiesiog penktadienis yra penktadienis... nuotaika ir emocijos dėliojasi kitaip....

Penktadienis pilna ūžesio visur, penktadienį pietaujame ilgiau, būname penktadieniais ir be jėgų, nes prieš tai buvo pirmadienis ir antradienis ir tt..., bet aš už penktadienius 13 ar paprastus, siautulingus ir namuose su filmais, už savo susikurtus penktadienius...dar sakoma, kad penktadieniais įsimylimaJ , tai ko DAR reikia???....

tai gi linksmai: http://www.youtube.com/watch?v=wa2nLEhUcZ0

L.

Didysis kirtis...

Man labai patinka Ričardas  Berankis ir ne  dėl to, kad jis jau Lietuvos geltonosios spaudos tituluojamas „svajonių jaunikiu“ (patrauklumo Aš neneigsiu) , o dėl to, kad jis duoda iš peties. 21 metų jaunuolis, bent jau pagal turėtus duomenis  ATP reitinge yra 95, nieko sau, net saldu, kai pagalvoji ir nors pas mus valdo krepšinis, Ričardas sparčiai supažindina Lietuvą su sporto šaka vadinama- tenisu.

Tenisas, ir iškart man kylančios asociacijos – aristokratai, prabanga, trumpi sijonai, A. Kurnikova ir E.Iglesias, Nadalis, sesės Wiliams, žalia spalva ir aišku Ričardas B. J

O jei iš tiesų tai - Tenisas, lauko tenisas – labai seniai egzistuojantis rakečių sportas. Jį žaidžia 2 arba 4 žaidėjai. Tikslas yra rakečių pagalba pasiųsti kamuoliuką į priešininko pusę taip, kad tas negalėtų jo atmušti. Pagrindiniai tenise yra Didžiojo kirčio turnyrai.

Pasirodo tenisas, turi ir savo istoriją - Graikijoje tai buvo gimnastikos žaidimas. Kamuoliukai buvo odiniai, prikimšti vilnų, plaukų, plunksnų ar smėlio. Retkarčiais pasitaikydavo ir pripučiamų kamuoliukų. Jie buvo atmušinėjami delnu.

Raketė atsirado tik XV a. 1427 m., kai į Paryžių, atvyko 28-erių metų moteris (žinomas tik vardas – Margo), puikiai mokėjusi mušti ir atmušti kamuoliukus. Ji žaidė ne pliku ar oda aptemptu delnu, o medine rakete, aptraukta pergamentu. XVIII a. raketė įgavo dabartinę formą – 18 išilginių ir 33 skersines stygas.

Tenisas žaidžiamas stačiakampiame korte, kurios paviršius yra lygus, dažniausiai tai būna žolės, grunto arba kietas paviršius, kaip asfaltas arba betonas.

Kalbant apie geriausius pasaulio tenisininkus, būtų galima išskirti: Roger Federer, Rafael Nadal, Andy Murray, Andy Roddick, Justine Henin, Steffi Graf, Serena Williams, Venus Williams, Martina Hingis, Marija Šarapova ir tt.

Taip apie tenisą iš šaltinių, o man tenisas visada atrodo prabangiai, saulėje nušviesti ar žiemą Nidoje prie Saulės Kupolo apsnigti kortai visada sukelia mintis, norėčiau išmokti, norėčiau pabandyti.....dar nepavyko, bet blogą pradėjau rašyti irgi tik 2011......Kadangi labai svarbu sužinoti, žinau, kad draugė Ligita domisi, bando, žaidžia ir net nusipirko naują labai svarbų teniso atributą -trumpą sijonėlįJ, taigi apie tenisą bus galima sužinoti iš patirtiesJ

Dar tenisas, man kvepia pavasariu, kai bent jau Sereikiškių parke atšilus oram gali girdėt ir matyt kamuoliuko skridimą.

Iki pavasario nedaug, gal verta išmokti paskraidint kamuoliuką J

L

D ir M....

Reikia draugą turėti, būtinai reik turėti...arba meilė tikra, meilė rūpestinga, meilė nesididžiuoja , ji neišpuiksta....

Variklis -  todėl tikiu, kad dėl Draugystės ir Meilės sukasi pasaulis....žmonės šypsosi, atleidžia, mažiau serga, labiau tiki, ilgiau gyvena....

Draugystė apibūdinama, kaip- žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Draugai taip pat padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant bendrai įveikiamais rimtais sunkumais.

Man draugystė - kai galiu paskambinti naktį, kai nebijau būti pikta, kai galiu kalbėti, kai noriu duoti ir negalvoju, kad privalau gauti atgal, kai turiu jausmą, kad esu ne viena...

Esu tvirtai, už kažkada pasakytus žodžius „jei draugystė tvirta, jos neišskirs asfaltas“, o asfaltas gali būti viskas – laikas, nesutapę interesai, šeima, atstumas....

Mokslininkai teigia, kad Draugystė paprastai laikoma jausmu, ne vien pagal tam tikras taisykles vykstančiu visuomeniniu reiškiniu. Kai kada šis jausmas yra net ir labai gilus, nors ne visada aiškiai išreiškiamas. Draugystė nėra meilė, tačiau draugams būdingas ir labai ribotas fizinis kontaktas (rankos paspaudimas, apkabinimas ir pan). Galimas ir ne toks ribotas kartaisJ

Draugystę kaip reiškinį studijuoja sociologija, antropologija ir net zoologija. Yra labai daug įvairių mokslinių šio reiškinio teorijų. Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų (Biblijoje esama labai teigiamų Kristaus pasisakymų).

D neatsiejama nuo M...., juk sakoma „myliu tave mano drauge“ arba „noriu būti ne tik tavo mylimuoju, noriu būti draugu“

Ech meilė...tikrai ech.. Čia tie patys drugeliai, tam tikroje stadijoje, čia ir ryšys ir pagarba ...ir dar daug, kas tikra, tvirta, kas amžina tiesa...

Meilė apibūdinama taip- žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija“, intymumas, galėjimas pasiaukoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.)

Meile gali būti vadinama būsena, jausmas, emocijos, elgesys, mintys, suvokimas ir požiūris. Meilė yra viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų.

Yra meilės rūšys, tačiau meile dažniausiai suprantami ypatingi vyro ir moters santykiai.

Meilės yra dvi sudėtinės dalys - biologinė ir dvasinė. Tam tikroje pirmykštės žmonių bendruomenės stadijoje tokios meilės, kaip mes šiandien suprantame, nebuvo. Vyro ir moters santykiai ribojosi tik lytiniu potraukiu ir jo patenkinimu. Ilgainiui visuomenė pradėjo reguliuoti savo narių lytinius  santykius. Lytinio potraukio patenkinimą pradedama vis labiau riboti. Atsiranda pirmosios dorovės normos, reguliuojančios lyčių tarpusavio santykius. Juose atsiranda naujas bruožas - sąmoningas partnerio rinkimasis ir asmeniškas prisirišimas prie jo. Meilė tarp visų žmonijos kultūrinių vertybių užima nepaprastai svarbią vietą. Kiekvienam žmogui būtini kontaktai su kitais žmonėmis. Aukščiausia tokių kontaktų forma yra meilė. Todėl žmogus yra ne tik protaujanti, ne tik dirbanti, bet ir mylinti būtybė.

Taigi tikra meilė pasiekiama ir išsaugoma tik turint tvirtą charakterį, stiprius dorovinius pamatus. Meilė tai dar ir mokslas - Meilės sąvoka daugiausiai yra analizuota filosofijoje ir religijose, dabartiniai tyrinėjimai vyksta psichologijoje, biologijoje, antropologijoje, neuromoksluose, koncentruodamiesi daugiausiai į meilės prigimtį bei funkcijas.

Biologiniai sekso modeliai vertina meilę kaip vieną žinduolių varomąją jėgą, panašiai kaip alkį arba troškulį.

Psichologijoje meilė apibrėžiama kaip pažinimo ir socialinis fenomenas. Robert Sternberg suformuluota „Trikampė meilės teorija“ teigia, kad meilę sudaro trys skirtingos dalys – artumas (draugystė), įsipareigojimas (tikėjimasis, kad ryšys tęsis) ir aistra (potraukis). Neuromoksluose tyrimai parodė, kad tuo metu, kai žmogus jaučia meilę, jo smegenyse randama tam tikrų (būdingų) cheminių medžiagų– testosterono estrogeno, dopamino, norepinefrino, serotonino, oksitocino, vazopresino. Pavyzdžiui, hormonų testosterono ir estrogeno padaugėja aistros fazėse, oksitocinas ir vasopresinas siejamas su tvirtais ir ilgalaikiais santykiais.

Va tokia Ji- aiškinama visaip, aprašoma daugelio, ir priverčianti suktis pasaulį....

Lenkiuosi gyvenimui , likimui ir pačiai sau už sugebėjimą atrasti draugystę, ją turėti, brandinti...tikiu ir meile, ji šalia, ji visur, ji nesididžiuoja, ji mus ruošia atėjimui (čia jai apie meilę, po kurios atsiranda šeimaJ).

Linkiu draugauti ir mylėti, nes tada namuose kvepia sausainiais, skamba juokas, arbata raminami nervai, gaunamas sms , jog visada kažkas bus šalia tavęs, svaiginamasi miesteJ, nebijoma prašyti, verkti, juoktis, apkalbėti, lankomos vietos, kurios ne visada tos vietos, daromos išlygos, kai kažkas nevalgo mėsosJ, apkabinama, mokoma, patariama,  einama į medžioklę, padrąsinama, tada labai daug tolerancijos, tada lengviau kvėpuoti....

Įkvėpkit, apkabinkit, pasidalinkit meile.... ir tada   pamatysit, kas bus ;)

L.

4 po 1

Karšta, aštru, naujai atrastas skanumas....ir negalėčiau pasakyti, kad nuo naujojo atradimo, nors ir senai visiem žinomo populiariojo Bloody Mary buvo bloody headache ar bloody SundayJ, priešingai buvo visai nieko ir buvo ką prisimintiJ na gerai, buvo šiek tiek ir nuostolių: tas nelemtas saliero skonis burnoje, ir sumažėję skaičiai mokėjimo kortelėje.....bet pasirodo būna vakarų, kai sužinoti gali ir nusprendęs lengvai pasisvaigintiJ

Taigi, kas ta Bloody Mary, kuri privertė namo pareiti prieš 6 a.m...

Kokteilis Bloody Mary vertinamas, kaip gana populiarus kokteilis, kurio pagrindiniai ingredientai yra degtinė, pomidorų sultys, tabasco arba vorčessterio padažas, (mūsiškis manau buvo su tabascu, ir aštrumas buvo besikeičiantis, nežinia ar dėl susilpnėjusių pojūčių, ar dėl skirtingo gamintojoJ), dar dedamas salieras, pipirai, kai kur net citrinos sultys ar net salota.

Kruvinosios merės kilmė diskutuotina, sakoma, kad ji atsirado nuo Fernand Petiot dar 1921 metais, kuris dirbdamas bare New Yourke ir sukūrė  šitą skanumą. Dar yra minčių, jog kokteilį sukūrė George Jessel  1939 taip pat New Yourke, gėrimas buvo plačiai aprašytas spaudoje ir įvardintas, kaip naujas gėrimas „pick-me-up”. Pats pavadinimas Bloody Mary  siejamas su žymiais  žmonėmis, viena tokių žymių asmenybių tai  Anglijos karaliene Mary, taip pat manoma, kad šio kokteilio įkvėpėja  galėjo būti Holyvudo žvaigždė Mary Pickford .

Pasirodo Kruvinoji Merė dažniausiai labai tinkama vartoti pagirioms gydyti ir labai populiaru ją vartoti rytais (nepagalvojau apie tai sekmadienį), manau ryte man labiau būtų tikę Virgin MaryJ

Taigi tokia ta Merė, tada kai vynas nebūna vakaro gėrimas, kai alus su sirupu neprigyja, kai nerandi atsakymų, bet šalia turi su kuo ir už ką pasakyti „dar po vieną“, šį šeštadienį Merė buvo labai laiku ir vietoje….šį šeštadienį Merė atsakinėjo į klausimus: kas? su kuo? kur? kada? ką veikė? kas matė? ką pasakė?:)

Taigi don’t worry have a glass of MaryJ

Obuolys

Brrrrrrr, taip šiandien skamba mano išmanusis telefonas, nors šiandien jį būtų galima vadinti anti-išmaniuoju. Bet šiaip iPhone man patinkaJ, nesu technologijų uoli  pasiekėja, nors  B.Obamos minčiai, jog visomis atsirandančiomis naujovėmis domėtis privalu, visai pritariu, juk bet koks naudingas sužinojimas niekam netrukdoJ

Dar dabar pamenu, kaip Birutė parodė šį žaislą, pagalvojau pasaulis juda, greitai tikrai telefonu šildysime maistą, ir tada  gavau pasiūlymą  pabandyti iPhone, pasiūlė vienas draugas, dar dabar pamenu jo žodžius“ paturėk pora savaičių, pasijaukink“, paturėjau, jaukinausi ir tiesa pasakius prisijaukino, patinka man tas daiktas ir ne tik , kad galiu pasiekti FCB, tikrai ne tik dėl to, išties ten viskas paprasta ir svarbiausia labaiiiii patoguJ, net mano vadovas darbe labai džiaugėsi, jog vieną ne darbe dieną , kai gulint ant jūros kranto kompiuterio nebuvo, į svarbų tuomet laišką galėjau atsakyti be problemų, nors nepasakyčiau, kad man tąkart patiko šios užduoties vykdymas J

Taigi  iPhone - pirmasis kompanijos „Apple “ sukurtas sumanusis telefonas su lietimui jautriu ekranu ir minimalia kietojo disko sandara. Prietaisas neturi mygtukų, kadangi yra valdomas lietimui jautriu ekranu. iPhone turi fotokamerą (įskaitant tekstinius pranešimus ir vizualų pranešimą balsu), nešiojamą muzikos grotuvą (kaip iPod) ir internetą (su elektroninio pašto programa, naršykle ir su jungiančiu vietiniu Wi-Fi). Apple“ paskelbė, kad iPhone pasirodys prekyboje 2007 m. sausio 9d. iPhone išpradžių buvo pardavinėjamas JAV, 2007 m. birželio 29 d., jis jau buvo pardavinėjamas visame pasaulyje. 2007 m. žurnale „Time“ jis buvo vadinamas Metų išradimu. 2008 m. birželio 11 d., į prekybą buvo paleistas iPhone 3G su daug greitesniais 3G duomenimis ir GPS navigacija.

Man visada mistika, kas yra tie žmonės, kurie sukuria tokius dalykus....pusdieviai ne kitaip, neabejoju, kad smegenų rievės pas juos ten tikrai kažkaip išdėliotosJ, kaip sakoma „kai drėbė , tai nepagailėjo“.

Vienas iš tokių perliukų Stevas Jobsas - g. 1955 m. vasario 24 d.) - vienas iš Apple kompanijos įkūrėjų. Taip pat jis įkūrė Pixar Animation Studios. Steve'as susidraugavo su kitu vaikinu, Steve'u Wozniaku, elektronikos genijumi, kuris pats tiesiog įdomumo dėlei pasidarė asmeninį kompiuterį, tačiau neketino jo parduoti. Jobsas turėjo daugiau idėjų nei draugas. Jiedu kartu įkūrė Apple kompiuterių kompaniją. Kompanijos pradžioje kompiuterius vaikinai surinkinėjo Jobso miegamajame, paskui persikraustė į tėvų garažą ir į darbą priėmė dar kelis draugus. Kad surinktų pinigų verslo pradžiai, Jobsas pardavė Wolkswagen mikroautobusiuką. Wozniakas paaukojo skaičiuotuvą.

Dar kartą pasitvirtina pasakymas „kam sunku pratybose, lengva kare“, taip ir su Jobsu, jo tikrai negalima pavadinti, žmogumi gimusiu su marškinėliais, nes vos gimęs San Franciske ,šis nesantuokinis kūdikis jau po savaitės buvo atiduotas įvaikinimo tarnybai. Jį įsivaikino Klara ir Polas Jobsai, klasės darbininkai. Mokykloje Stivenas Polas Jobsas, gavęs vardą įtėvio, dirbusio šaltkalvio, garbei buvo laikomas beveik nusikaltėliu. Jis ketvirtoje klasėje išliko tik dėlto, kad mokytojas papirkinėjo pinigais ir saldainiais.

Maža to, 2004 m. atliktas medicininis tyrimas parodė, kad kasoje - piktybinis auglys, kas reiškė garantuotą ir greitą mirtį. Gydytojas patarė pasiruošti mirčiai. Vėliau tą patį vakarą atlikta biopsija parodė, kad auglys yra ypač retai pasitaikantis, tačiau pagydomas chirurginiu būdu. Jobsui buvo padaryta operacija ir dar iki šiandien Jobsas gyvena ramų ir uždarą gyvenimą su žmona ir vaikais dideliame, į akis nekrintančiame namelyje Palo Alto priemiestyje.

Nekalbėsiu čia apie skaičius, tai yra apie pinigus, nes skaičiai čia tokie: 10mln, 138mln ir čia tik pradžiaJ, nenuostabu , juk tai pasaulį keičiantys ir revoliuciją keliantys išradimaiJ

Apie gandus , jų yra visokių, apie nesantuokinius ir nepripažintus vaikus, tironišką valdymą , kai kas, net yra pasakęs, kad Jobsas „būtų puikus Prancūzijos karalius“,  tačiau be viso šito, ponas Stevas Jobsas yra vedęs vyras , auginantis 3 vaikus , ir gavęs nemažą apdovanojimų (nenuostabu).

Čia labai trumpai apie vieną iš mus supančių perliukų , mane asmeniškai sužinojimas apie tokius žmones verčia pasitemptiJ, ir jei  nors smegenų rievės  sukomplektuotos ir paprasčiau , visada turime galimybę siekti ir tobulėti, ir sužinoti, čia vėl viskas apie norą sukasiJ

Ramute, pažadu prisiminti susitarimą apie dienos  naujieną

Ir dar sau pažadu, kas dieną po vieną naujos kalbos žodįJ.

Ir dar noriu MacBook Air .

L.