................ SAULĖS KELIAS

vėl vasara vėl saulė vėl vanduo, draugai, pajūris, TEN, kelionės...

šiandien perpiet sėdint prie vienos kompanijos fasado, vėjui gairinant pečius pagalvojau apie kokia bus vasara? nes vakar kilo mintis, kad metai praeina ateina dar viena Gegužė ir vėl nėra savaitgalių, nes jie jau paskirti ir suplanuoti....labai gerai. Dar vakar suskambėjo galvoje kad vasara, nors iki oficialios ir kalendorinės dar savaite jau čia, ir nebėra jau pagalvojimo, kad jau, kad  greitai....

man tas šiltasis periodas startuoja nuo 04.25 (ta dieną jau Gargždų kieme stebėjom Ramutės įdegį ir sveikinom draugę Šarūnę), tada ateina 05.26 kuomet pasveikinam dar vieną švenčiančią, tada tos 06.03 ir 06.08....ir taip prasideda bėgimas su daug juoko, išlaidų, planavimo, susidėliojimo ir saulės saulės...

dar vasara prasideda nuo poezijos...ji kaip tradicija, na bent jau man 3-ieji metai iš eiles, ten pat Aušros 7, tie ramūs vakarai, kai nužvelgi ateinančius, linksi matytiems, šypsaisi draugam, klausaisi skaitančių, nors ir nesi poezijos žinovas, bet klausai nes nuramina, nes po pirmadienio taip gera patylėti...ir nieko nesakyti, tiesiog...

džiaugiuosi kad yra tokia iniciatyva, džiaugiuosi, kad atsiranda norinčių ją aplankyti...jie kažkodėl man primena mokyklą, na tik mokykloje nebuvo vyno, cigarečių , sufle, ir dar privalomos analizės , ką autorius norėjo pasakyti...,yra tik žodžiai, žmonės, skambesys...

man tie pirmadieniai poezijos, dar visiška asociacija su „poezijos pavasariu“, nors čia ir vasara poezijos sakyčiau...

o va yra ir toks poezijos pavasaris:

Poezijos pavasaris – kasmetinis tarptautinis poezijos  festivalis, kurį organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m.. pradėtas rengti pažymint poetės Salomėjos Nėries 20-ąsias mirties metines. Pirmojo poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas – Justinas Marcinkevičius.  Renginio simbolis – Stasio Krasausko „poezijos paukštė“.

Per keletą dienų įvyksta apie penkiasdešimties susitikimų. Susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Kasmet rengiama poetų konferencija, kurioje poetai ir kritikai diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradiciniu tapo moksleivių poezijos vakaras bei neformalūs skaitymai „Eilėraščiai per naktį“.

Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“. Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, už svariausią debiutą almanache, pagerbiamas aktorius poezijos skaitovas. Kaune tradiciškai vainikuojamas "Poezijos pavasario" laureatas. Uždaromasis vakaras vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelyje.

Poezija gyva...ir kaip smagu, nors jei ir neseki naujienų, svarbiausia, kad girdi ir nori paklausyti...ir gal net paskaityti: (ir gal net pagalvoti, kad ji greitesnė už meilę ir mintis).

Žiūrėk - mums saulė kelią

Vaivorykštėm nudažo,

Mus pusnuogius apkloja

Ji šilko spinduliais -

Nušviesk ilgai, saulele,

Gyvenimą mūs gražų! -

Paskui naktis akloji

Ties jūra nusileis ...

                             S.Neris.

L.

Šiandien po vakar, ir po kitų dienų mintis apie vyrus....jei pažaistume minčių lietų su žodžiu vyrai, jis būtų gana įdomus. Vyrai- stiprioji lytis, vyrai mąsto lengviau, vyrai mus veda, vyrai taiso mašinas ir ne tik jas, vyrai dovanoja gėles, vyrai yra mūsų draugai, smagu draugauti su vyraisJ

Mes moterys dažnai kalbame apie vyrus, įvertiname ką tik sutiktus, turime savo rėmus (tikrai turime) į kuriuos jie turi tilpti, keikiame mus įskaudinusius, liaupsiname savo tėčius ar dėdes, nes jie turi patyrimo su mūsų mamomis ir tetomis, galėčiau sakyti, jog vyrai su gyvenimiška patirtimi mus žavi labiausiaiJ , dar turime vyrus kolegas...kuriuos matome dar kitaip: karjeristai, veltėdžiai, paslaugūs ir tt...

Ir čia man kilo mintis apie kelias grupes:

Draugai vyrai: su jais kalbamės apie jų/mūsų santykius, prašome pagalbos, klausiame vyriškos nuomonės, einame alaus...su šia kategorija, nekyla jokių pašalinių minčių na nebent pradžiojeJ, jie kaip broliai , kuriuos kartais norisi globoti, dažnai juos pateisiname, kartais net pamokome , kai jie pasimeta vis bandydami suprasti ko mum reikia?kaip reikia?:)

Kolegos vyrai: paslaugūs, atsargūs, globojantys..šita kategorija, praskaidrina tavo dienas darbe arba ne, niekada nepamiršta kovo 8, atidaro duris, pasakoja ko reikia ir ko nereikia daryti, gina nuo nepageidaujamų veiksnių darbe..., visada pastebi tavo naują šukuoseną ar sijoną.

Draugių vyrai: tai kategorija , kurie visada nori būti teigiami, nes puikiai supranta, nepatikti vienai iš draugių yra labai ne kasJ, dažnai klausia kaip sekasi, supranta , jog draugės apie juos pašneka, todėl stengiasi elgtis teisingaiJ, kai kurie laikosi atstumo...bet beveik visi supranta, kad tarp draugių įsiterpti nevalia, reikia jas visas prisijaukinti, jie visada asistuoja bendroje kompanijoje.

Ką tik sutikti vyrai: apkalbų objektai  moterų akyse ir tarp draugių, tai kategorija , kuri neriasi iš kailio, stebina, nori patikti, sužavėti , vyrai kuriuose pačioje pradžioje labai sunku atrasti minusą, o tiksliau būtų, tai tie kurie puikiai slepia savo minususJ

Vedę vyrai: su patirtimi, kas labai vyriška ir stipru, tėvai,  rūpestingi, subrendę, šeimos žmonės..

Vyrai meilužiai (čia tie kurie su santuokos saitais): melagiai, pavargę, daug kalbantys, vidurinio amžiaus krizės palytėti, norintys nuotykių, tačiau ne visi tik blogi, galbūt kai kurie tik dabar sutikę savo gyvenimo meilę..., bet jei ir taip daugelis iš jų bailiai...jei vis dar su tais saitaisJ

Amžinai jauni ir įsipareigoti bijantys vyrai: daug šnekantys, bėgantys, jų draugių amžiaus vidurkis beveik visada 23-24, nes su vyresnia teks išgirsti žodžius: namai, kartu, sužadėtuvės, kur eina mūsų santykiai ir ttJ

TIE vyrai: ar jų yra?:) tikiu, kad taip TIE- tai ir draugai, ir meilužiai (gerąja prasme), ir stebinantys ir nepamirštantys, ir patinkantys draugėmJ, o svarbiausia kalbantys ir norintys judėti į priekįJ, jie būna savimi su visais + ir -, su savuoju aš, ir noru kurti kartu....jie nebijo, kai klysta, kai nežino, kai pasimeta...

Aš nžn ar yra tokios kategorijosJ, gal kiekvieno vyro po truputį yra visuose. Bet turbūt svarbiausia tikri vyrai, tvirti ,o  svarbiausia kiekvienai iš mūsų kaip batas tinkantis vyras, su kuriuo norisi į kelionę, ir pas draugus, norisi diskutuoti, sužinoti ir net pasiginčyti...

Dar svarbu rasti savo dydį ir tada keliauti, kartais  nunešant tuos batus į taisyklą ,o  po to vėl suprasti, kad tai tavo dydis ir naujų nereikiaJ

Inspiracione....

Labai smagu yra juoktis visu kūnu, labai smagu yra susikalbėti su savimi, labai smagu yra žinoti, kad Tu esi Tu....šiandien mano įkvėpimas (beje vienas gražiausių angliškų žodžių man yra Inspiration) yra mano aplinka...Ji tokia skirtinga, kad galvoje tikras minčių lietus, ir tiesiog bėgantis takelis, bet svarbiausia , kad visa ta aplinka be galo įtakojanti ir verčianti galvoti, čia labai gerai...

Aplinka, padeda man pažinti save, padeda suprasti, kiek esu tolerantiška, kiek esu pikta, kiek užjaučianti, o kiek nepakanti ir  kritiška, o labiausia kiek Aš esu Aš...

Žmogaus nuotaiką prilyginčiau cunamiui,  galinga ir nuolat kitokių spalvų...tos pačios akys juokiasi, tos pačios verkia...pats tinkamiausias posakis apibūdinti, kad viskas keičiasi čia ir dabar...

Aplinka toks galingas reikalas , kuris sukelia begalę idėjų, filosofinio ežiuko sindromą ir dar visą šusnį emocijų...

Darbinė aplinka ugdo tavo tolerancijos skalę, nes darbe esantys žmonės yra Kolegos, labai svarbu šita suprasti..., kolegos-tai žmonės su kuriais geri kavą ryte, aptari organizacijos pliusus ir minusus, kartais pašmaikštauji, ieškai bendrų darbinių sprendimų. Man visada atrodo, kad šioje aplinkoje turi būti, kuo mažiau emocijų, čia priežastis, kodėl nenorėčiau būti kolega su savo draugu, vyru ar giminaičiu...nes darbinė aplinka kartais yra netolerantiška, pavydi, bekompromisė ir labai konkurencinga....darbe būna aštrių kampų, kuriuos kartais sunku apeiti, nes tai Kolegos, o ne žmonės dėl kurių norisi stengtis...todėl darbinę aplinką apibūdinčiau vienu žodžiu- mandagumas.

Sava aplinka – draugai, šeima...čia gali būti visoks, tiksliau toks koks esi...šeima tai žmonės, kurie tave visada priims, nors būsi giliai paklydęs ir labai pasimetęs...jie visada tavimi pasirūpins, net kai tau atrodys, kad šito galbūt per daug.. , tačiau tai be galo didžiulė vertybė, nes taip išreiškiama begalinė meile ir žinoma kraujo ryšys, kuris tikrai tirštesnis už vandenį... šeimos nariai gali milijoną kartų klausytis apie tavo pasiekimus darbe, apie tavo neapsisprendimus, kuriuo keliu pasukti, apie tavo planus rytojui...ir dar apie  daug ką...maža to šeimos nariai visada papasakos apie tavo pasiekimus kitiem, nes jie tavimi labai didžiuojasi ir dar šeimos nariai visada rūpinsis tavo sveikata...tai aplinka , kurioje tu nebijai..

Draugai...ramybė, toks pirma žodis, žmonės su kuriais paprasta ir nelengva, su kuriais įdomu, su kuriais juokies ir verki, su kuriais mokaisi ir atrandi... dėl kurių bijai, tačiau tai tie žmonės dėl kurių visada nori stengtis, jei tai tikra ir jauti atgalinį ryšį...Per laiką draugai tampa tavo neatsiejama ryto dalis, visada žinai, kada sulauksi pasilabinimo ir rūpesčio, kaip miegojai, žinai, kad gali  ir nebijai paprašyti pagalbos, jei kažko nespėji...nebijai netgi būti piktas, nes žinai , kad dažniausiai atgal gausi supratimo žodžių ir apkabinimą. Draugiškoji aplinka visada drąsina būti optimistu ir verčia tikėti, kai tau taip nebesitiki...draugai, netgi rūpinasi tavo asmenine laime, ir kartais labai nori, kad Tu kažką sutiktumJ. Gydo tavo širdį , ir padeda susmaigstyti adatėles į lėlytę to, kuris tave įskaudinoJ, jie visoje krūvoje nutaria, jog Jis buvo skirtas ne Tau ir išvardina krūvą neigiamų jo savybių, kurias tą minutę taip reikia išgirsti....Todėl draugiškąją aplinką reikia puoselėti, niekada nenumoti ranka, ir nuolat investuoti, kad gautum visus aukščiau išvardytus dalykus privalai duoti...kažkaip tikiu, kad čia neturi būti strategijų, čia tiesiog jausmas- besąlygiškai...

Dar yra To- Tavo žmogaus aplinka, man tai tolygu draugiškosios aplinkos apibūdinimui, tik ši aplinka be visų draugiškų įkvėpimų , dar įkvepia tave ir prisilietimu...na čia jau viskas aišku;)

Jei turėčiau pasakyti, kas mane įkvepia gyvenimui – tai pasakyčiau viskas, nuo savotiškos šeimos, įvairios su peripetijom draugiškos, mandagios kolegiškos ir atkeliaujančios (tik šiek tiek užtrukusios) To žmogaus aplinkos.....viskas kasdieną kitaip, visos aplinkos duodą stimulo tavo buvimui, leidžia ieškoti savęs...Svarbu pasisemti, čia kaip su sužinojimu, reikia norėti....taigi už įkvėpimą, kurio yra visur ir kasdien.

L.

P.S. Įkvėpti gali net praradimai....juk viskas baigiasi, kad dar gražiau prasidėtu.

Kine pavasareja...

„Ir vieną kart pavasarį Tu vėl atjosi drąsiai“....manau taip pasakyti galima ir apie kasmetinį ir labai smagų bei naudingą renginį Kino pavasaris ...Taigi kino pavasaris startuoja jau  2011.03.17 , šiandien varčiau programą mano krepšelyje 6 filmai, kurie patraukė dėmesį ir, kuriuos bandysiu pažiūrėti..

Kino pavasaris (Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“; VTKF) – vienas iš didžiausių Lietuvoje vykstančių filmų festivalių. Festivalio metu pristatomi įdomiausi, naujausi nekomercinio ir autorinio kino kūriniai, vertingos pripažintų režisierių retrospektyvos taip pat žiūrovai turi galimybę susitikti su kino kūrėjais.

VTKF „Kino pavasaris“ pateikia žiūrovams atrinktų, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose (Kanų kino festivalis, Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, tarptautinis Venecijos kino festivalis, tarptautinis San Sebastiano filmų festivalis, Toronto filmų festivalio ir kt.) mėgėjų ir profesionalų įvertintą kino programą. Kasmet festivalis pristato daugiau nei 100 filmų per 2 savaites.

Man kino pavasaris, tai tiesiog pavasaris visomis prasmėmis, tada visada pagalvoju į Vilnių atėjo taip ilgai lauktas ir lengviau kvėpuoti verčianti metų laikas. Lankau jį nuo studijų laikų, tuo metu aplankyti kino pavasarį tiesiog atrodė „geras tonas“, juk tai taip vilnietiška, madinga, būdavo visko: nesuprastų ir tiesiog atsitiktine tvarka pasirinktų filmų, erzelio, jog „čia kažkokia nesąmonė“, tačiau ta atmosfera , kuri tvyro tas 2 savaites ir priverčia pasijusti beveik kinomanu ir žinoma dar priverčia sužinoti, o vėliau ir padiskutuoti, pagaliau priverčia užsidėti tą vilnietišką +, čia kam ko reikiaJ

1995 m. kino pavasaris įvyko pirmą kartą (kino teatre Lietuva). Nuo 2003 m. oficialiai dalyvauja Kanų kino festivalio metu vykstančios kino mugėje „Marché du Film“. 2009 m. VTKF „Kino pavasaris“ pirmą kartą pristatė konkursinę programą „Nauja Europa - nauji vardai" bei tarptautinę žiuri. "Geriausio filmo apdovanojimui" buvo pristatyti debiutiniai filmai iš Rytų ir Centrinės Europos: Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos bei Bosnijos ir Hercegovinos šalių.

Pagrindinis VTKF „Kino pavasaris“ tikslas – suteikti Lietuvos bei Baltijos šalių žiūrovams galimybę išvysti kuo daugiau pripažinto, diskusijų sukėlusio, žinomuose kino festivaliuose apdovanotų nepriklausomo kino filmų iš viso pasaulio.

Kino pavasario tikslas supažindinti , tai tolygu sužinojimui, todėl verta, nesvarbu dėl kokios priežasties: nes norite užsidėti pliusą, nes domitės kinu, nes norite sutikti žmonių, nes norite būti madingi, nes pavasaris....nesvarbu, nauda bus...viskas lieka ir savaip susidėlioja ten giliai pas kiekvieną iš mūsų...o kinas dar niekam nepakenkėJ

Renkamės, einam, pasitinkam pavasarį, dalinamės sužinojimu/pamatymu....nes šį pavasarį jis vėl atjojo drąsiai...

P.S. Ligita, ačiūJ

L.

ALIO

Labai svarbu mankštinti savo smegenis, o jei dar galimą suderinti kaip pasakytų rusai „prijatnoje s paleznom“ tai išvis labai sveikintinaJ

Todėl Aš labai pritariu populiariem ir nė velnio nenuvalkiotiems protų mūšiam (protų kovom, kaip pavadinsit juk nepagadinsit).

Protų kovos - komandinis žaidimas. Jo metu garsiai užduodami klausimai iš įvairių temų, komandos atsakymus užrašo išdalintuose lapeliuose. Iš viso būna šeši turai po dešimt klausimų. Laimi komanda, teisingai atsakiusi į daugiausia klausimų. Be patiriamo azarto, laimėtojų laukia prizai.

Tiesa pasakius, mane šis žaidimas , kaip ir bendravimas su įdomiais žmonėmis priverčia pasitempti....nes klausimas ant kokio kalno buvo nukryžiuotas Kristus? arba kokios spalvos yra baltosios meškos plaukeliai?, dažnai priverčia išpūsti akis, ir susimąstyti ką skaitai? Ir ar pakankamai sužinai?:)

Rengėjai apie proto mūšius sako taip: „Pati pramoga labai azartiška - kas pabando, tas pradeda lankytis nuolat. Jaunimui pramogų yra – galbūt jų trūksta vyresnio amžiaus žmonėms, perkopusiems 30, 40. Juos tokia pramoga labai vilioja. Tačiau ateina įvairaus amžiaus žmonių – nuo 20 iki 70 metų““.

Visiškai sutinku, labai smagu, kaip gimtuosiuose Gargžduose ši pramoga, kuri rengiama vietinėje kavinukėje „Lijo“ suburia kone visą Gargždų bendruomenę, užsukęs gali sutikti senai matytus mokytojus, klasiokus, kiemo draugus, ir aišku Gargždų bangos fanusJ

Šiandien ta diena, kai pagaliau atstovėję eilę ir dėka Ramutės pažinčių eisime žaisti, tokia įdomia ir mišria komandaJ, ne visi visus gerai komandoje pažįsta, bet va tau ir dar vienas proto mūšių +, proga susipažintiJ

Visiškai aišku, verta tikrai verta, kiek esu dalyvavusi iki dabar atsimenu naudą: tai yra: koks yra Indijos piniginis vienetas?, kiek yra sostinių Europoje iš raidės V?

Tai žaidžiam, sužinom, susipažįstam ir pasitinkame pavasarį protingai ir spalvotai;)

L

All around the world

Žiema iškankino, norisi šilumos ir saulės, taip norisi...tais šaltais lietuviškais rytais, kai lauke -19 ir daugiau, prieš užsivesdama mašiną (užsiveda, kaip gerai, labai gerai) pagalvoju apie saulę, šiltą vėją ir tolimas šalis, taip kai pas mus žiema kandžiojasi norisi ten , kur jauku, kur tapkės per pirštą pagrindinis apavas, kur paltai neparduodami, o kepurės ir šalikai taip pat neturi paklausos...Tačiau ne tik , kai šalta, kaip dabar, bet ir visada neapleidžia tas noras pamatyti, atrasti, pažinti....pakeliauti...juk taip smagu žiūrėti į iš kelionės grįžusių žmonių akis, pilnas žiežirbų, aistros, lengvumo, atradimų ir klausytis pasakojimų apie tai, kaip ten, kažkur kitur vyksta gyvenimas...

Atrasti save ir kitus kelionėje labai geras patyrimas, kuris praplečia akiratį, sudėlioja mintis ir išlaisvina nuo rutinos...Taip, norint keliauti reikia ne tik tos ryškiai raudonos piniginės, dar reikia , kad joje šis bei tas būtų, bet turbūt labiausiai, kaip ir norint sužinoti reikia noro, noro susirasti savo kelionę...

Visas savo patirtas keliones galėčiau įvertinti +10, jos buvo ten, kur norėjau ir galėjau sau leisti nukeliauti, buvo su tais žmonėmis ir tinkamu laiku...iki dabar smagu prisiminti laisvą , mergaitišką atostogų ritmą Turkijoje (nors ir ne pati egzotiškiausia vieta pasaulyjeJ), gera darosi pagalvojus apie nuostabiąją Kroatiją ir visą kelionės laikotarpį išpūstas akis, smagu buvo ir Airijoje, netgi darbinės kelionės į Stokholmą būna smagios, juk kita erdvė , kita ausiai kalba ir kitokie veidai...

Buvo daugiau tų kelionių ir visos jos vertos prisiminimų ir net pakartojimo..

Taigi svarbu susidaryti savo kelionės planą ir turėti didžiulį norą tą planą įvykdyti.

Planas – Amerika, atrodo labai jau planas, tačiau noras toks, kad jis labai pasistengus gali būti įvykdytas, reikia bendraminčių, google, raudonos piniginės (tokios paryškintos) dar drąsos ir žinoma tikėjimo, kad pavyks...

Šiandien apie vieną iš plano vietų Didysis Kanjonas- yra spalvingas ir stačių šlaitų tarpeklis Arizonos valstijoje, JAV. Didžioji tarpeklio užimamo ploto priklauso Didžiojo Kanjono nacionalinio parko teritorijai. Tarpeklis suformuotas Kolorado upės bei jos intakų per daugiau kaip 6 milijonus metų, regiono ilgis 446 km, o plotis kinta nuo 6,4 iki 29 km. Priešistoriniais laikais Didžiojo Kanjono apylinkėse gyveno indėnai, kurie statydavosi gyvenvietes pačiame tarpeklyje bei jo urvuose. Laikoma, kad pirmasis Didįjį Kanjoną išvydęs europietis buvo García López de Cárdenas, lankęsis čia 1540 m. Didysis Kanjonas buvo beveik nežinomas iki laikotarpio po JA pilietinio karo. Pirmoji ekskursija buvo atlikta 1869 m. vienarankio majoro John Wesley Powell mažomis medinėmis valtimis kartu su kitais devyniais vyrais, iš kurių tik šeši sėkmingai baigė kelionę. Powell matomus kanjono nuosėdinių uolienų sluoksnius prilygino „įspūdingos knygos lapams“.

Viena iš vietų , kurią reikia pamatyti be abejonės, čia informacijos daugiau http://www.nps.gov/grca/index.htm , kuri padės atsirasti dar didesniam norui, čia jei kilo nors menka abejonė;).

Taigi keliauti, pagal savo norus ir planus pats geriausias reikalas, tik svarbu nepamiršti tų planų ir pamažu visais įmanomais būdais pradėti juos įgyvendintiJ

„Pro šalį milžinišku greičiu bėga kitu keliaujančiu vaizdai ir mintys, o viduje viskas spurda ir nesitveria, nes tu žinai, kad visa tai, ką dabar matai ir girdi, vyksta tik vienąkart gyvenime ir tik tau“- taip galima pasakyti ir apie keliones, vyksta Tau, todėl dėl savęs verta.. labai verta.

Taigi, einam pirkt raudonos piniginės ir pradedam.

L

DNR ....

Organizmas auga ir funkcionuoja tik todėl , kad yra planas, pagal kurį viskas valdoma. Juk labai dažnai sakoma „čia genai kalti“, kokie esame, kas esame, kaip ten viskas sudėliota? Sakyčiau gana painu ir sudėtinga. Pasirodo žmogus turi apytikriai 23 000 genų, lemiančių žmogaus požymius.

Aplink labai daug jau netrukus pasauly išvysiančių piliečių....jau tuoj, jau greitai...nauja gyvybė, dar vienas naujų genų rinkinys...

Genas yra deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulės fragmentas, koduojantis informaciją apie polipeptido ar baltymo aminorūgščių seką.

Baltymai lemia tam tikrą organizmo požymį (plaukų, akių spalvą, ūgį ir pan.) ir sudaro organizmo fenotipą. Taigi genas yra paveldėjimo priemonė, paveldimosios informacijos nešiklis. Dauginimosi metu ši informacija perduodama kitoms kartoms. Kita genų rūšis, reguliuojantieji genai sąveikauja su regulavimo baltymais ir kontroliuoja struktūrinių genų darbą. Sąvoką „genas“ pirmą kartą 1909 m. pasiūlė danų mokslininkas Vilhelmas L. Johnsenas. Sudėtingų organizmų (tarp jų ir žmogaus) genų dydis labai varijuoja. Dauguma genų sankaupų turi savo neveiklių kopijų – pseudogenų – kuriuose evoliucijos eigoje prisikaupė mutacijų ir jie prarado savo veiklumą. Dauguma genų koduoja informaciją apie įvairių baltymų sintezę ląstelėje. Pastarieji atsako už tam tikrą organizmo veiklą, lemia tam tikrus požymius ir reguliuoja kitus genus. Išskyrus identiškus (monozigotinius) dvynius, visų žmonių genų rinkiniai (genotipas) skiriasi ir yra unikalūs. Jeigu aleliniai genai (genai, užimantys tą pačią vietą ir lemiantys tą patį požymį ar funkciją) vienodai lemia požymį – individas šio požymio atžvilgiu bus homozigotinis, jei skirtingai – heterozigotinis. Be to, aleliniai genai vienas kito atžvilgiu gali dominuoti arba slopinti. Pavyzdžiui, rudų akių genas dominuoja prieš mėlynų akių geną (pastarasis vadinamas recesyviniu).

Čia labai moksliškai ir sudėtingai, pasirodo tai  kokie esame, kokia akių, plaukų spalvą turime yra užkoduota kažkur ten...organizmas kaip labirintas, tikrai sudėtingas ir nepaprastas, visada galvoju, kad žmogus yra tobulas...nes kaip jis funkcionuoja ir kaip viskas vyksta yra gana nemažas stebuklas...

Šiandien man kylą klausimas, kas formuoja žmogų? taip sutinku , jog akys, plaukai, odos spalva gali priklausyti nuo tos sudėtingos sistemos, genų ir tt...bet, jei nemoksliškai aš tikiu, kad mes patys formuojame save...augame, patiriame, atrandame ir prarandame...Juk žiūrint nuotraukas dažnai matome ne tik kaip pasikeitė mūsų aprangos stilius, kūno formos, keičiasi ir žvilgsnis (akyse atsiranda daugiau patirties).

Taigi galime išvysti šį pasaulį šviesiais ar tamsiais plaukais, tamsia ar šviesia oda, mėlynomis ar rudomis akimis, ir čia jau mūsų sudėtingas organizmas, aišku iš brunetės tapti blondine ar atvirkščiai galima gana greitai šiais laikais...jei tik yra noras, nors aš ne visada už ėjimą prieš gamtą, bet čia jau kiekvieno iš mūsų pasirinkimas ...bet tai kiek žinome, kaip kalbame, ką turime pasakyti, jau ne genų įtaka...čia jau tai ko siekiame, kaip norime gyventi, ką norime atrasti ir kiek kiekvienam iš mūsų reikia...

Formuojamės visą gyvenimą, toks būtų mano atsakymas, čia kaip su drugeliais pradžioje jie būna dideli ir jauni, vėliau brandūs, o dar vėliau pilni patirties...taip ir su tom akim nuotraukose, jei gerai įsižiūrėsime, tai pats tikriausias mūsų formavimosi atspindys...

L.